Profilaktiniai tyrimai nemokami, bet tiriasi tik kas antra moteris
Lietuvoje kasmet virš 100 moterų pražudo gimdos kaklelio vėžys. Nors profilaktiniai tyrimai mūsų valstybėje nemokami, bet tiriasi tik kas antra moteris. Neefektyvi prevencija lemia ligos aptikimą jau gerokai pažengusiose stadijose. Kaimyninėse valstybėse statistika tokia: Latvijoje nuo gimdos kaklelio vėžio kasmet miršta apie 120, tuo tarpu Estijoje tik apie 50 moterų.
Gimdos kaklelio vėžys yra vienas iš dažniausiai moterims diagnozuojamų vėžių. Lietuvoje per metus šią diagnozę išgirsta per 400 moterų.
Estijoje valstybės apmokamais gimdos kaklelio vėžio tyrimais pasinaudoja kas antra 30–65 metų amžiaus moteris. Latvijos rodikliai išsiskiria labiausiai. Šioje valstybėje į šeimos gydytojus ar ginekologijos specialistus dėl nemokamų tyrimų išdrįsta kreiptis vos 31 procentas 25–69 metų amžiaus moterų.
„Tokia statistika itin liūdina, žinant, kad kelią gimdos kaklelio vėžiui galima užkirsti. Mes turime ne tik reikiamų žinių, bet ir priemonių, leidžiančių moterims nebeaukoti savo gyvybės dėl šios klastingos ligos. Sėkmingų nacionaliniu mastu vykdomų tyrimų programų, paremtų laiku atlikta diagnoze, ir kitų prevencijos metodų kombinacija yra gyvybiškai svarbi norint pažaboti gimdos kaklelio vėžį“, – sakė sveikatos priežiūros kompanijos „Roche Diagnostics“ Baltijos šalyse vadovas Dalimilas Zurekas.
Gimdos kaklelio vėžys yra sėkmingai gydomas, o ypač jei nustatomas ankstyvoje stadijoje
Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, dažnai net ir ankstyvoje stadijoje diagnozuotas vėžys prilyginamas mirties nuosprendžiui. Medicinos ekspertai pabrėžia, kad nereguliarūs tyrimai ar jų vengimas gerokai sumažina tikimybę aptikti vėžį ankstyvoje jo stadijoje, tačiau ši liga nėra nuosprendis. Gimdos kaklelio vėžys yra sėkmingai gydomas, o ypač gerų rezultatų galima tikėtis vėžį diagnozavus ankstyvojoje stadijoje. Reguliarūs gimdos kaklelio tyrimai leidžia laiku aptikti ne tik vėžį, bet ir priešvėžinius pakitimus – todėl gydymas tampa lengvesniu.
Lietuvoje gimdos kaklelio prevencinės patikros, atliekant citologinį (PAP) ir/ar ŽPV tyrimus, metu nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pakitimų, ar yra rizika jiems išsivystyti.
Šis valstybės kompensuojamas tyrimas Lietuvoje 25–34 metų moterims yra atliekamas kartą per trejus, o 35–59 metų moterims – kartą per penkerius metus. Dėl tyrimo atlikimo galima kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą[1].
Laikantis tinkamos prevencijos, galima išvengti 90 proc. vėžio atvejų
2020 metais pasaulyje net 604 tūkst. moterų buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys. Deja, net 342 tūkst. atvejų iš jų baigėsi mirtimi. Ši liga yra trečias dažniausias vėžinis susirgimas moterų tarpe.
Deja statistika yra itin liūdna žinant, kad laikantis tinkamos prevencijos, gimdos kaklelio vėžio išvengti galima net 90 proc. atvejų.
„Prevencijos programa Lietuvoje atsirado 2004-aisiais, tačiau tolygaus statistikos gerėjimo nematome. Programa nėra itin veiksminga – tai buvo pastebima dar iki dėl koronaviruso pandemijos paskelbto karantino. Pagrindinė problema – nepakankamas moterų dalyvavimas patikros programoje“, – pasakojo „Antėja“ sveikatos priežiūros tinklo akušeris-ginekologas Povilas Jukna.
Net 99 gimdos kaklelio vėžio atvejus iš 100 – sukelia ŽPV. Tai yra tik žmogui būdingas virusas, daugiausiai plintantis lytiniu keliu. Jis gali sukelti karpas bei gimdos kaklelio, išangės, vulvos, makšties, burnaryklės ir varpos vėžį.
Pirminė prevencija – rizikos veiksnių vengimas, tokių kaip rūkymas, didelis lytinių partnerių skaičius ir pan.
„Lietuvoje patikros programoje dalyvauja apie 50 proc. moterų, bet norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, šis skaičius turėtų padidėti mažiausiai iki 70 proc. Tačiau liūdna realybė visai kitokia – daugelis merginų ir jų mamų net nežino apie šio viruso egzistavimą. Siekiama, kad ši informacija moteris pasiektų kuo įmanoma plačiau ir jos laikytųsi teikiamų rekomendacijų bei prevencijos priemonių“, – kalbėjo gydytojas P. Jukna.
Gydymo būdas priklauso nuo ligos išplitimo
Gimdos kaklelio ikivėžinės būklės atvejais bei ankstyvose vėžio stadijose moterys simptomų nejaučia. Atsiradus kraujavimui iš genitalijų, tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimams ar kitiems nusiskundimas didėja tikimybė, jog susirgimas jau yra pažengęs.
„Kiek gimdos kaklelio vėžys yra išplitęs – parodo gydytojo klinikinis ištyrimas bei vaizdinė diagnostika, tokia kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar pozitronų emisijos tomografija. Stadija yra nustatoma pagal tai, kokio dydžio yra pažeidimas, kiek jis giliai įsiskverbęs, ar išplitęs į šalia ir atokiau esančius audinius, organus bei limfmazgius“, – pasakojo akušeris-ginekologas.
Nuo vėžio išplitimo priklauso ir koks gydymas bus taikomas. Ankstyvose stadijose gali užtekti operacijos, tačiau po jos gali reikėti papildomo spindulinio gydymo su arba be chemoterapijos. Vėlesnėse stadijose – chirurginės galimybės senka ir dažniausiai yra skiriamas chemospindulinis gydymas.
„Vėžio stadija tiesiogiai koreliuoja su išgyvenamumu – jeigu nustačius ligą pirmoje stadijoje penkerių metų išgyvenamumas yra 95,8 proc., antros stadijos atveju jis sumažėja net iki – 63,9 proc., o ketvirtoje lieka vos 14,7 proc. Remiantis 2015 metų Lietuvos statistika, šiais metais buvo nustatyta 380 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, net daugiau nei trečdalis šių moterų buvo jaunesnės kaip 49 metai ir 207 moterys tais metais mirė būtent nuo šios ligos – taigi skaičiai kalba patys už save“, – teigė P. Jukna.
Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų
Kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Ši liga pasaulyje vis dar išlieka viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių – kiekvienais metais nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 000 moterų.
Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Ligai vystantis, gali atsirasti progresuojančio gimdos kaklelio vėžio simptomų ir požymių – tai nenormalus kraujavimas tarp menstruacijų arba po lytinių santykių bei nemalonūs pojūčiai jų metu; kraujavimas po menopauzės; neįprastos, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties; dubens srities skausmas.
Todėl atsižvelgiant į esamos prevencijos programos neveiksmingumą, Lietuvoje nuo 2022 metų yra pakeista gimdos kaklelio vėžio patikros programa – ji pagal mokslinius tyrimus yra tikslingesnė. Pagal naują programą 25–34 m. moterys atliks gimdos kaklelio (PAP) tyrimą kas trejus metus tačiau nuo 35 iki 59 metų moterims bus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tipų tyrimas skystoje terpėje kas penkerius metus.
„Nustačius aukštos rizikos ŽPV skystoje terpėje – bus atliekamas detalesnis ištyrimas. Šių tyrimų atlikimas yra neskausmingas arba sukeliantis nežymų diskomfortą ir nesiskiria nuo įprastos akušerio-ginekologo patikros. Prevencijos tikslas – rasti pakitimus kuo ankstyvesnėje stadijoje, kuomet užtikrinamas pacientės ištyrimas ir sekimas laiku. Tokiu atveju dažniausiai apsiribojama dažnesne ginekologo konsultacija arba prireikus atliekama nedidelio pažeisto gimdos kaklelio ploto pašalinimo, kitaip vadinama gimdos kaklelio kūgine biopsija ar diatermokonizacija. Gimdos kaklelio vėžys yra išvengiamas ir turi visas galimybes tapti istorijos dalimi“, – tikino „Antėja“ gydytojas[2].
