„Smiltynės perkėla“: šią vasarą per Kuršių marias persikelia ženkliai mažiau žmonių ir automobilių
Šiemet per „Smiltynės perkėlą“ per Kuršių marias persikėlė apie penktadaliu mažiau keleivių ir 13 proc. mažiau lengvųjų automobilių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tokią statistiką skelbia bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.
Pasak M. Čiako, sumažėjimą lemia du pagrindiniai veiksniai – šių metų nepastovūs ir vėsesni orai bei padidėjusi rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Šią vasarą mokestis už lengvąjį automobilį siekia net 50 eurų, kai praėjusiais metais buvo 30 eurų[1].
„Orai daugelio nelepina, todėl ir skaičiai nėra džiuginantys“, – komentuoja M. Čiakas. Paprastomis kalbomis, keleivių skaičius sumažėjo 23 procentais.
Dėl sumažėjusio srauto, darbo dienomis ir savaitgaliais „Smiltynės perkėla“ retai naudoja ketvirtą keltą – tai šiemet tapo išimtimi, o ne taisykle.
Primename, kad padidinti įvažiavimo į Neringą mokesčiai įsigaliojo birželio 20 dieną ir galios iki rugpjūčio 20 dienos. Po šio laikotarpio mokestis nukrenta iki 10 eurų.
Dėl finansinių problemų gali būti mažinamas reisų skaičius, nelikti ir naktinių reisų
„Smiltynės perkėla“ taip pat stoja prieš didžiulį finansinį iššūkį – valstybės kompensacijos už Neringos gyventojų ir kitų lengvatas turinčių asmenų nemokamą perkėlimą baigėsi dar gegužę, o įmonė jau dabar nerimauja dėl galimo apyvartinių lėšų trūkumo. Tokia situacija verčia bendrovę skubiai įgyvendinti griežtą taupymo programą, birželį rašė „Vakarų ekspresas“[2].
M. Čiakas teigė, kad jei kompensacijos nesulauks, nuo rudens gali tekti mažinti keltų reisų skaičių – galbūt atsisakyti naktinių reisų ar net ilginti reisų intervalus. Kraštutiniu atveju gali būti stabdomas susisiekimas iš Senosios perkėlos.
„Šiemet valstybės įsiskolinimas įmonei už lengvatas sieks apie 3,8 mln. eurų. Neigiamas kompensacijų trūkumas tiesiogiai paveiks reisų dažnumą“, – sakė M. Čiakas.
Įdomu, kad vietiniams gyventojams suteikiamų paslaugų dalis nuolat auga ir jau sudaro beveik pusę – 44 proc. – bendro perkėlimo srauto. Tuo tarpu turistų ir poilsiautojų srautas mažėja, o tai ypač juntama šiemet dėl šaltesnių orų – pajamos iš šios grupės sumažėjo 10–15 proc.
Neringos meras Darius Jasaitis įsitikinęs, kad „Smiltynės perkėlą“ būtina pripažinti strategine įmone, kad būtų užtikrintas stabilus jos veiklos finansavimas ir išvengta grėsmių svarbiam regiono susisiekimui.
Jūrmala nugvelbia turistus iš Lietuvos kurortų: kainos ir kokybės santykis kalba pats už save
Tuo tarpu lietuviai vis dažniau atostogauti traukia nebe į savo šalies kurortus, o į kaimyninę Latviją – ypač į Jūrmalą. Čia juos vilioja švaresni paplūdimiai, ramesnė atmosfera ir gerokai draugiškesnės kainos. Nors šią vasarą orai nelepina nei Lietuvos, nei Latvijos pajūrio, Jūrmala randa būdų, kaip išlaikyti turistų susidomėjimą – siūlomi nemokami muziejai, nemokamas automobilių parkavimas ir net viešieji tualetai, o vienintelis mokestis – vos 3 eurai už įvažiavimą į miestą[3].
Turistai iš Lietuvos čia jaučiasi laukiami. Jūrmalos turizmo informacijos centro vadovė Aleksandra Stramkale tikina, kad lietuviai yra dažniausi užsienio svečiai šiame pajūrio mieste. Dalis atvyksta trumpam – tik dienai, kiti apsistoja ilgėliau. Kelionių organizatoriai pastebi, kad net ir esant permainingam orui, lietuviai renkasi Jūrmalą dėl kainų skirtumo, ramybės ir tvarkos. Poilsiautojai iš Panevėžio ar Biržų dažnai važiuoja tiesiog autobusu – pigiau, patogu ir nereikia nakvynės.
Palyginti su Palanga ar Nida, Jūrmala tampa vis rimtesne alternatyva – ypač tiems, kuriems svarbi kokybė už prieinamą kainą. „Už 7 eurus čia važinėjome limuzinu, o Lietuvoje už tiek nebūtume radę net parkavimo vietos“, – stebėjosi iš Vilniaus atvykęs Darius. Tokie patrauklūs sprendimai pritraukia ne tik pavienius turistus, bet ir šeimas, o Jūrmala, net ir be karštos saulės, šią vasarą aiškiai laimi lietuvių simpatijų lenktynėse.
