Pasak ministrės, palimybių pasas taps pagrindiniu įrankiu valdyti pandemiją
Vyriausybė toliau suka galvą, kaip priversti žmones skiepytis. Galimybių pasas gali tapti privalomu daugelyje vietų, įskaitant prekybos centrus ir visas didesnes parduotuves, o už testus gali tekti mokėti patiems. Taip pat kai kuriems neskiepytiems darbuotojams gali netrukus tekti ieškoti naujo darbo. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, vyriausybė dėl to apsispręs artimiausiu metu.
Anot A. Armonaitės, sergančiųjų COVID-19 skaičius vėl kyla, todėl Vyriausybė privalo į tai reaguoti. „Mano pagrindinis tikslas yra, jog mes neuždarytume ekonomikos, kad tos ūkinės veiklos, kurios veikia, jos visos galėtų pilnu tempu veikti. Kad neuždarytume švietimo, kad moksleiviai galėtų eiti į mokyklas. Na ir taip pat sveikatos apsauga, kad turėtų pakankamai vietos gydyti ne tik COVID-19, bet ir visus pacientus, kuriems reikia sveikatos paslaugų. Dabar, mūsų požiūriu, tai yra įmanoma, nes turime vakcinas, ir turime galimybių pasą, ir apskritai jau šiek tiek žinome, kaip veikia pandemija“, – kalbėjo ji.
Politikė įsitikinusi, jog galimybių pasas yra vienintelis būdas užtikrinti galimybę verslui veikti, o pasiskiepijusiems žmonėms gyventi be karantino apribojimų. Pasas, pasak jos, turėtų tapti pagrindiniu įrankiu kontroliuojant pandemijos plitimą.
„Verslai, kurie veikia su galimybių pasu, jiems neturi būti taikomi jokie ribojimai. Žmonės, kurie pasiskiepijo, jiems neturi būti taikomi jokie karantino ribojimai. Skatiname žmones skiepytis, kviečiame žmones skiepytis, skiepytis galėtų daugiau žmonių“, – tęsė A. Armonaitė.
Pasiskiepijusiems žada, kad jiems bus leista viduje nedėvėti kaukių
Politikė pabrėžė, kad galimybių paso ateityje reikės norint patekti į dar daugiau vietų, ypač kuriose vykdoma prekyba ir teikiamos paslaugos. „Vyriausybė spręs artimiausiu metu. Vienas iš rodiklių, kuriuo remiamasi – tai yra užimtų lovų ligoninėse skaičius. Nenoriu anonsuoti sprendimų, kurie dar nėra priimti, bet žinoma, kad galimybių pasas įsijungs tam tikrose ūkinėse veiklose, tam tikrose viešosiose paslaugose – daugybėje jų, tiesą sakant, jisai įsijungs“, – atskleidė ministrė. Ji pabrėžė, kad šiandien gauti galimybių pasą gali 1,8 mln. gyventojų, todėk ribojimai verslui nepasireikš stipriai.
„Mums nereikia kažkaip gąsdintis, jog čia yra kažkokia maža grupė žmonių, ne, ne. Paklausos verslui bus. Gal tik atsiranda patikrinimų momentas, tai, suprantu, yra tam tikras apsunkinimas, bet tai yra tūkstantį kartų geriau negu uždarymas“, – aiškino ji. Politikė pabrėžė, kad galimybių pasas pavasarį buvo pilnai išbandytas, dabar Vyriausybei tereikia susitarti dėl naujo reguliavimo, o tam vienybės yra. „Jeigu taip nutiktų, kad galimybių paso reikėtų prekyboje, tai prekyba, kuri veiks su galimybių pasu, joje turėtų nebūti jokių ribojimų. Ta prasme, ji turėtų veikti normaliai, netgi, tiesą sakant, manau, čia jau kaip ir mano nuomonė, tikiuosi, gal ir Vyriausybė pritars, kad pasiskiepyję žmonės net galėtų galbūt ir kaukių nedėvėti viduje ir turėti tą laisvę“, – teigė A. Armonaitė. Jos manymu, šįkart prieš įsigaliojant sprendimams, bus duota laiko pasiruošti: verslui – pasirengti, gyventojams – pasiskiepyti.
„Aš tikrai tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti daug didesnius skiepijimosi skaičius ir mums kuo mažiau to galimybių paso reikės. Bet dar kartą žmonių, kurie pasiskiepijo, bausti karantinais nereikia ir galimybių pasas tai užtikrins“, – kalbėjo ji.
Jos manymu, vasarą situacija neatrodo rimta, tačiau „užsikrėtimų skaitliukas jau sukasi“ ir žmonėms reikia sakyti tiesą. „O tiesa yra tokia, kad mes turime jau nežinau kelintą rimtą pandemijos bangą“, – tvirtino ji.
Iki šiol galimybių pasą buvo galima gauti pasiskiepijus, atlikus COVID-19 testą ir gavus neigiamą rezultatą arba liga persirgus. „Dabar vakcinos prieinamos visiems, jau vakcinuojame ir prie Palangos tilto, ir „Akropoliuose“, ir visur. Vadinasi, jau valstybė nebeturėtų subsidijuoti testų tiems, kas renkasi sąmoningai nesiskiepyti, nors gali skiepytis. Geriau vieną kartą pasiskiepyti, nei kas antrą dieną eiti krapštyti nosį“, – šmaikštavo A. Armonaitė.
Skiepijimas kai kurių specialybių darbuotojams taps privalomu
Neramūs laikai ateina ir darbuotojams, kurie nesutinka skiepytis. Vyriausybė netrukus nagrinės ir galimybę darbdaviams leisti nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus, kurie savo darbo negali atlikti nuotoliniu būdu. Tačiau A. Armonaitė viliasi, kad darbuotojai bus sąmoningi ir pasiskiepys savanoriškai. „Niekas nenori ribojimų ar policinių metodų, – tikino ji. – Mes, žinoma, pirmiausia skatintume, kad įmonė viduje susitartų su darbuotojais. Ir jau šiandien yra įmonių, kurios į darbą kviečia tik žmones su galimybių pasu – tai nėra kažkoks liepimas, bet tai yra jau tam tikra įmonės politika, tam tikras įmonės susitarimas viduje, kad taip dirbame, rūpinamės vieni kitų saugumu. Tai aš irgi norėčiau, kad tokios savanorystės būtų kuo daugiau. O dėl minėto reguliavimo – na taip, tai matyt, irgi būtų sąžininga“, – vertino A. Armonaitė.
Šiuo metu jau yra sudaryti specialybių sąrašai, kuriems testuotis prieš atvykstant į darbą, privaloma kas 7-10 dienų. Pasak A. Armonaitė, panašiu principu turėtų būti sudaromi ir specialybių sąrašai, kuriems būtų taikomas privalomas skiepijimas. Tačiau dėl to dar turėtų apsispręsti Sveikatos apsaugos ministerija.
Politikė padėkojo verslams, kuriuos laiko socialiai atsakingais, pavyzdžiui, Palangoje veikiančiai užkandinei „Cepeliniškės“, kurios pasiskiepijusius Palangoje vaišino nemokama porcija cepelinų.
„Paramai rezervų yra, tačiau geriausia leisti verslams veikti. Jei būtų rimtesnių suvaržymų, ir toliau verslas galėtų tikėtis Vyriausybės paramos, kuriai lėšų sutaupyta pirmąjį pusmetį buvusio karantino metu. Ministerija tam pinigų yra atsidėjusi“, – tikino ministrė. Ji taip pat pabrėžė, kad ne visas verslas nukentėjo – dalis iš pandemijos išėjo laimėtojais .
