G. Meloni Balstuosiuose rūmuose bendravo su D. Trumpu
Ketvirtadienį Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, įvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni susitikimas. Nors abu lyderiai vienas kitam negailėjo pagyrų, diskusijų metu išryškėjo ir pozicijų skirtumai – ypač dėl Ukrainos karo klausimo.
Susitikimas prasidėjo Ovaliajame kabinete, o vėliau tęsėsi pietų metu, už uždarų durų. Abiejų šalių vadovai aptarė įvairius klausimus: nuo prekybos tarifų ir gynybos išlaidų iki migracijos politikos ir geopolitinių iššūkių, susijusių su karu Ukrainoje.
D. Trumpas susitikimo metu pažymėjo itin gerus santykius tarp JAV ir Italijos:
„Italija gali būti geriausia JAV sąjungininkė, jei Meloni išliks premjere. Ji yra puikus žmogus, ji puikiai dirba, ir mūsų santykiai yra puikūs. Italija – viena artimiausių mūsų sąjungininkių ne tik Europoje.“
G. Meloni pakvietė JAV prezidentą artimiausiu metu oficialaus vizito į Romą, kur būtų galima atnaujinti dialogą tarp Vašingtono ir Briuselio. D. Trumpas patvirtino priimantis kvietimą, pažymėdamas, kad vizito metu neatmeta galimybės susitikti ir su Europos Sąjungos atstovais.
D. Trumpas įsitikinęs, kad pasieks susitarimą su ES dėl muitų
Lyderiai aptarė ir prekybos klausimus, konkrečiai tarifus tarp JAV ir Europos Sąjungos. JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė esąs įsitikinęs, kad susitarimas bus pasiektas:
„Nebus problemų pasiekti susitarimą su ES dėl tarifų, nebus problemų ir su niekuo kitu.“
G. Meloni savo ruožtu pridūrė, kad tikisi atviro dialogo ir kompromisų. Be to, Italijos premjerė paskelbė, kad šalis turės didinti energetikos importą, o Italijos įmonės JAV rinkoje investuos net 10 mlrd. eurų. Tai turėtų sustiprinti abipusį ekonominį bendradarbiavimą.
Italija didins gynybos išlaidas 2 proc.
G. Meloni patvirtino, kad Italija planuoja padidinti savo išlaidas gynybai ir jau artimiausiame NATO viršūnių susitikime paskelbs, kad pasieks Aljanso reikalaujamą 2 proc. nuo šalies BVP gynybos biudžetą. D. Trumpas, paklaustas, ar pakanka 2 proc., atsakė:
„Niekada nėra pakankamai.“
NATO išlaidų klausimas buvo svarbus D. Trumpo politinės retorikos elementas, kadangi jis ne kartą grasino pasitraukti iš NATO, jei Europos šalys nepadidins savo finansinių įsipareigojimų.
Paliestas migracijos klausimas: išsakyta kritika Europai ir pagyros Italijai
Susitikime buvo paliesta ir migracijos politika. D. Trumpas kritikavo Europą, sakydamas:
„Nesu didelis Europos gerbėjas dėl to, ką jie padarė migracijos srityje. Jie turės elgtis protingiau, nes patiria rimtą žalą.“
G. Meloni pabrėžė, kad Italijos politika keičia ir visos Europos požiūrį į migraciją:
„Europos Komisija ką tik priėmė reglamentus dėl repatriacijos. Viskas keičiasi, iš dalies Italijos pavyzdžio dėka. Dirbame kartu ir esu optimistė.“
D. Trumpas dar kartą pabrėžė neigiamą nuomonę apie V. Zelenskį
Nepaisant bendro sutarimo daugelyje sričių, esminiu nesutarimu išlieka karas Ukrainoje. G, Meloni pabrėžė paramą Ukrainai:
„Manau, kad įvyko invazija, o agresorius buvo Putinas ir Rusija. Kartu mes giname Ukrainos laisvę ir dirbame, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika.“
Tuo tarpu D. Trumpas, nors ir pripažino Italijos pagalbą Ukrainai, buvo skeptiškesnis:
„Dabar bandysiu užbaigti karą, tačiau Rusija turi didesnes karines pajėgas. Jei esi protingas, nesiveli į karus, kurių negali vėliau kontroliuoti.“
D. Trumpas taip pat aiškiai išreiškė neigiamą nuomonę apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį:
„Negalėčiau pasakyti, kad jis (aut. past. Zelenskis) puikiai atlieka savo darbą, gerai? Nesu didelis jo gerbėjas. Tikrai ne.“
Bendra misija – „padaryti Vakarus vėl didžius“
Susitikime G. Meloni perfrazavo D. Trumpo šūkį „Padaryti Ameriką vėl didžią“ („Make America Great Again“), pristatydama savo versiją – „Padaryti Vakarus vėl didžius“ („Make the West Great Again“). Ji teigė, jog šis tikslas apima visą Vakarų civilizaciją ir jos vertybes, o D. Trumpas pritarė šiai idėjai sakydamas:
„Mes galime tai padaryti kartu.“
Šis susitikimas dar kartą atskleidė, jog tarp JAV ir Europos įmanomas stiprus politinis dialogas ir ekonominis bendradarbiavimas, tačiau skirtingos nuomonės dėl Ukrainos karo ateities ir toliau išlieka ryškiu ES lyderių santykių aspektu.
