Ambicingas 13,5 mlrd. eurų projektas gali tapti ir ekonomikos varikliu, ir NATO gynybos plano dalimi
Italijos vyriausybė galutinai patvirtino 13,5 mlrd. eurų vertės planą pastatyti pasaulyje ilgiausią kabamąjį tiltą, kuris sujungs Sicilijos salą su Kalabrijos regionu žemyninėje Italijoje. Tiltas, kurio ilgis sieks 3,3 kilometro ir kurį laikys du 400 metrų aukščio bokštai, turėtų turėti dvi geležinkelio linijas centre ir po tris automobilių eismo juostas abipus.
Projektas įgyvendinamas vienoje seismiškai aktyviausių Viduržemio jūros vietų, todėl, pasak kūrėjų, tiltas bus suprojektuotas taip, kad atlaikytų stiprius žemės drebėjimus. Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pabrėžė, jog sprendimas nebuvo lengvas, tačiau jį laiko strategine investicija: „Mes mėgstame sudėtingus iššūkius, kai jie turi prasmę“.
Transporto ministras Matteo Salvini, vadovaujantis dešiniųjų „Lega“ partijai, pareiškė, kad darbai turėtų būti baigti 2032–2033 metais ir kad tiltas „kasmet sukurs 120 tūkst. darbo vietų, paskatins ekonominį augimą vienose skurdžiausių Europos vietovių“.
Be to, Roma svarsto galimybę tiltą įtraukti į karinių išlaidų sąrašą, kad jos būtų skaičiuojamos siekiant NATO 5 proc. BVP gynybos finansavimo tikslo.
Vietos bendruomenės, politikai ir aplinkosaugininkai įspėja apie poveikį gamtai, socialines pasekmes ir galimas teismo kovas
Nepaisant politinės valios, projektas dar turi sulaukti Italijos Auditorių teismo bei nacionalinių ir Europos aplinkosaugos agentūrų patvirtinimo. Vietos gyventojų konsultacijos gali tapti kliūtimi – o jų skundai teismuose gali užvilkinti ar net sustabdyti statybas.
Daugiau nei 440 nekilnojamojo turto objektų Sicilijoje ir Kalabrijoje turės būti paimti visuomenės poreikiams, o aktyvistai skaičiuoja, kad namų gali netekti apie 1 000 žmonių.
„Jie galėtų pasiūlyti man trigubą mano namo vertę, bet man svarbiausia yra kraštovaizdis. Jie neturi teisės liesti Mesinos sąsiaurio“, – sakė 75 metų Mariolina De Francesco, gyvenanti netoli būsimo bokšto vietos.
Aplinkosaugos grupės jau pateikė skundą Europos Sąjungai, teigdamos, kad projektas kelia rimtą grėsmę vietos ekosistemai.
Torre Faro rajone yra gamtos rezervatas su dviem lagūnomis, o abi sąsiaurio pusės dažnai patiria sausras – prieštaraujama, kad statyboms būtų sunaudojama milijonai litrų vandens per dieną.
Vietos politikai taip pat kritikuoja sprendimą. Demokratų partijos senatorius Nicola Irto pavadino projektą „prieštaringu ir skaldančiu“, nes jis esą „atimtų svarbius išteklius iš vietinio transporto, modernios infrastruktūros, saugių mokyklų ir kokybiškos sveikatos priežiūros“.
Valdžia žada darbo vietas ir mafijos kontrolės prevenciją, bet pripažįsta, kad kliūčių liko daug
Tiltą prižiūrinti „Messina Strait Company“ teigia, kad teisiniai ginčai gaišina darbus, tačiau yra pasirengusi ginti projektą. Įmonės vadovas Pietro Ciucci pažadėjo, kad statybos vyks laikantis griežtų triukšmo, aplinkosaugos ir techninių standartų. Jo teigimu, konstrukcija nebus statoma ant aktyvių lūžių linijų, o projektas užtikrins apsaugą nuo labai stiprių žemės drebėjimų.
Matteo Salvini užtikrino, kad bus taikomos „stiprios saugumo priemonės prieš bet kokį mafijos kišimąsi“. Regionai, kuriuos tiltas sujungs, yra Cosa Nostra ir Ndrangheta teritorijos įtakoje, o dideli infrastruktūros projektai istoriškai buvo jų taikinys.
Vis dėlto teisininkai įspėja, kad dėl išaugusių sąmatos kaštų – nuo 8,5 mlrd. eurų 2011 metais iki 13,5 mlrd. dabar – projektas gali neatitikti ES viešųjų pirkimų taisyklių.
Pasak administracinės teisės profesoriaus Gianluca Maria Esposito, „pilietis turi teisę į kompensaciją, bet negali reikalauti papildomos žalos atlyginimo ir negali užkirsti kelio projekto įgyvendinimui“.
Kol kas vienintelis būdas kirsti sąsiaurį – perkelti traukinių vagonus į keltus, kelionė trunka apie pusvalandį. Jei tiltas bus pastatytas, jis taps ne tik techniniu pasiekimu, bet ir vienu labiausiai aptarinėjamų infrastruktūros projektų Europoje.
