Buhalteriams – FNTT laiškai su neveikiančiomis nuorodomis
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išsiuntė tūkstančius laiškų buhalteriams visoje Lietuvoje, ragindama juos patvirtinti paskyras ir ruoštis duomenų pateikimui. Tačiau, kaip skelbia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, realybėje šių reikalavimų įgyvendinti šiuo metu neįmanoma.
Savo feisbuko paskyroje asociacija teigia, esą paskyros buhalteriams buvo sukurtos pačios FNTT iniciatyva, o jų patvirtinimas esą būtinas siekiant iki 2026 m. liepos 1 dienos pateikti duomenis. Vis dėlto jau pirmame etape susiduriama su techninėmis kliūtimis[1].
Kartu su įrašu paviešintame pavyzdiniame laiške matyti, kad paskyrų patvirtinimo nuorodos neveikia, todėl buhalteriai negali prisijungti ar atlikti jokių tolimesnių veiksmų.
„Patvirtinimo nuorodos šiuo metu neveikia. FNTT šiuo metu neturi veikiančios IT sistemos, per kurią būtų galima pateikti duomenis.“ – nurodė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Ši situacija kelia pagrįstų klausimų dėl pasirengimo ir komunikacijos. Pasak asociacijos, buhalteriai raginami vykdyti reikalavimus, nors tam nėra nei veikiančių įrankių, nei aiškaus proceso, o tai tik didina įtampą ir administracinę naštą sektoriuje.
Buhalteriai gavo laiškus su nuorodomis iš FNTT. Stephen Phillips – Hostreviews.co.uk/Unsplash nuotrauka
Norkūnas: verslas skęsta valstybės formų sraute
Verslas Lietuvoje šiandien susiduria su nuolat augančia administracine našta – institucijos viena po kitos prašo pildyti naujas formas, nors dalis duomenų jau seniai yra valstybės sistemose. Tą pastebėjo ir buvęs Vyriausybės darbuotojas Eimantas Norkūnas, pabrėždamas, kad skirtingos institucijos veikia fragmentiškai, kuria savo anketas ir dažnai net neįvertina, ar tokia informacija jau yra surinkta kitur[2].
Jo teigimu, Lietuvoje net nėra bendro sąrašo, kuris parodytų, kiek ir kokių formų turi pildyti verslas, o visą situacijos mastą realiai mato tik pačios įmonės.
E. Norkūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad sistema tapo sunkiai valdoma net pačiai valstybei – institucijos esą neretai nežino viena apie kitos renkamus duomenis, o bendrą vaizdą kartais įmanoma susidaryti tik paprašius verslo persiųsti visus gautus prašymus. Jis ragina imtis esminių pokyčių ir aiškiai įvardija, kur turėtų būti inicijuojamas sprendimas:
„Čia būtų labai gera vieta EIMIN imtis iniciatyvos. Ne „supaprastinti kelias formas“. O iš esmės uždrausti institucijoms kurti naujus duomenų rinkimus.
Nors didžioji dalis informacijos jau seniai yra valstybės sistemose, bet tiesiog lengviau paprašyti verslo dar kartą ją suvesti.“ – rašė IT sistemų specialistas.
E. Norkūnas sukritikavo valstybinį biurokratinį mechanizmą, tenkantį verslui. Asmeninio archyvo nuotrauka
Apskaitininkams ir NT įmonėms – nauja prievolė teikti duomenis FNTT
Tuo tarpu FNTT paskelbė apie naują žingsnį stiprinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją – aktyvuotos informacijos teikimo formos finansinės apskaitos ir mokesčių konsultavimo sektoriui. Nuo šiol šias paslaugas teikiančios įmonės bei individualiai dirbantys specialistai turės teikti duomenis apie tai, kaip įgyvendina prevencines priemones[3].
Kaip nurodo Tarnyba, apie pareigą tai daryti subjektai bus informuojami elektroniniais laiškais, siunčiamais Registrų centre ir VMI nurodytais kontaktais, o visą procesą reglamentuoja FNTT direktoriaus įsakymas.
Kartu FNTT praneša ir apie pokyčius nekilnojamojo turto sektoriuje. Duomenų teikimo forma aktyvuota tiems NT rinkos dalyviams, kurie anksčiau nebuvo gavę kvietimo pateikti informaciją. Tai reiškia, kad prievolė teikti duomenis plečiama, apimant platesnį subjektų ratą.
Abiem atvejais FNTT nurodo siekianti užtikrinti nuoseklų prevencijos priemonių taikymą ir didesnį sektorių skaidrumą. Tarnybos teigimu, informacijos teikimo tvarka yra aiškiai apibrėžta atitinkamais direktoriaus įsakymais, o nauji sprendimai leidžia stiprinti rizikų kontrolę srityse, kurios laikomos jautriomis pinigų plovimo prevencijos požiūriu.
Nuo 12 iki 120 mln.: kaip išaugo valstybės IT projekto kaina
E. Norkūnas dar neseniai taip pat sukritikavo viešojo sektoriaus sprendimus dėl IT projektų, atskleisdamas, kad vieno jų kaina galėjo išaugti net iki 120 mln. eurų, nors pradinis biudžetas siekė kiek daugiau nei 12 mln. eurų.
Pasak jo, projektas buvo pernelyg sudėtingas nuo pat pradžių – pasirinkti brangūs sprendimai, o realios viešojo sektoriaus problemos ilgainiui buvo nustumiamos į šalį. Situaciją dar labiau apsunkino iš anksto nustatyti, su IT komandomis nesuderinti terminai, todėl projektą teko iš esmės peržiūrėti ir supaprastinti.
Galiausiai buvo pristatytas naujas portalas dirbuvalstybei.vva.lt, skirtas visiems viešojo sektoriaus darbo pasiūlymams vienoje vietoje. Naujoji sistema leidžia patogiai filtruoti skelbimus pagal įvairius kriterijus, pateikia aiškią informaciją apie darbo sąlygas ir yra pritaikyta naudoti mobiliuosiuose įrenginiuose. Ji taip pat palengvina institucijų darbą organizuojant atrankas ir palaipsniui pakeis iki šiol naudotą pasenusią sistemą.
