Problemos tarnyboje gali būti gilesnės nei neefektyvi sistema
Nuolat puikiai fiziškai pasirengusiais turintys išlikti policijos pareigūnai irgi palūžta, o kartais fizinių normatyvų laikymas policijoje virsta net ir tragedijomis. Fizinio pasirengimo normatyvų laikymas taikomas ne tik policijos pareigūnams, bet ir ugniagesiams gelbėtojams, pasieniečiams, o tai, kad einant pareigas dagumai jų nelaimių pavyksta išvengti, jau laikoma tik laimingu atsitiktinumu.
Visgi, dėl tokių situacijų didžiausias šešėlis krinta ne tik ant neefektyvaus policijos fizinio pasirengimo vertinimo ir pareigūnų sveikatos priežiūros sistemos, bet ir ant kartais itin prastos darbinės aplinkos.
Dėl pavojaus pareigūnų gyvybėms policijos generalinis komisaras Renatas Požėla net priėmė sprendimą laikinai stabdyti fizinio pasirengimo reikalavimų normatyvų laikymą.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas teigia, kad dabartinės tragedijos rodo, jog policijos sistema veikiausiai „chroniškai serga“.
„Taip, policijos fizinio pasirengimo vertinimo, pareigūnų sveikatos priežiūros sistemų efektyviomis pavadinti tikrai negalima. Tačiau turime pripažinti ir tai: eilinio policijos pareigūno padėtis sistemoje yra nepavydėtina ar net tragiška tikrai ne dėl šių sistemų ydų ar per aukštų normatyvų. Galbūt galima kalbėti apie nepakankamą policininkų fizinį pasirengimą, Covid-19 pandemijos įtaką jam. Visgi tikrosios šių tragedijų priežastys, mano galva, yra daug gilesnės“, – teigė S. Džiautas[2].
Patrauklumo profesijai nepriduoda menkas darbo užmokestis ir dideli krūviai
Anot S. Džiauto, rinktis policininko profesijos nemotyvuoja ne tik galimos grėsmės bei milžiniški darbo krūviai, bet ir nemotyvuojanti atlyginimo sistema.
Anot jo, galiausiai „vyšnia ant torto“ yra tai, kad sistemoje veikiantis darbo kokybės kontrolės mechanizmas yra toks įvairialypis ir painus, kad eilinis policininkas esą didžiąją savo laiko ir energijos dalį turi skirti ne realiam darbui, bet „atsimušinėjimui“ nuo kontrolierių.
Todėl S. Džiautas siūlo keisti sistemą ir įsiklausyti į eilinių pareigūnų nuomonę, nepamirštant ir padoraus sistemos finansavimo. Visgi, reikalavimai dėl finansavimo nėra neįgyvendinami – darbo užmokestį derėtų pakelti bent jau iki ribos vidurkio, kurį numato Vidaus tarnybos statutas.
„Pavyzdžiui, jei 13 grupės pareigūno darbo užmokesčio koeficientas yra ribose 5,4–11,5 ribose, šios pareigybės pareigūnų koeficiento vidurkis turi būti ne mažesnis nei 8“, – pažymėjo S. Džiautas[2].
Policijos padangę sukrėtė jaunuolio mirtis
Kad policijos sistema išties serga, byloja ir itin skaudūs faktai. Štai penktadienį Lietuvos policijos bendruomenė išgyveno dar vieną netektį – buvo pranešta apie vos 22-ejų metų Alytaus pataisos namų pareigūno Nedo Kantaravičiaus mirtį[3].
Kiek yra žinoma, N. Kantaravičių mirtis ištiko ne tarnybos metu, nebuvo aptikta ir smurto žymių.
Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė teigė, kad šio pareigūno mirtis su darbo krūviu nesiejama, o jaunuolis pastaruoju metu esą taip pat nebuvo laikęs fizinių normatyvų.
Po jaunuolio mirties laikinai sustabdytas bausmių vykdymo sistemos pareigūnų fizinių normatyvų laikymas
Tačiau nepaisant tokių paaiškinimų, po šio jaunuolio mirties nuspręsta laikinai stabdyti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų fizinių normatyvų laikymą.
Vidaus reikalų ministerijos kvietimu, Kalėjimų departamento atstovai dalyvaus darbo grupėje, kurioje bus ieškoma sprendimų dėl pareigūnų sveikatos tikrinimo, fizinių normatyvų laikymo.
„Laikinai stabdomas bausmių vykdymo sistemos pareigūnų fizinių normatyvų laikymas. Ši tvarka priimta Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu iki atskiro sprendimo priėmimo atsižvelgiant į pastarųjų dienų skaudžias ir netikėtas policijos bei bausmių vykdymo sistemos pareigūnų netektis, siekiant eliminuoti bet kokias rizikas ir pavojų gyvybėms“, – skelbiama Kalėjimų departamento išplatintame pranešime[4].
Laikinai stabdomas ir policininkų fizinio pasirengimo normatyvų laikymas
Tačiau tai – ne vienintelė tragedija šį mėnesį.
Spalio pradžioje Šiaulių bendruomenę sukrėtė žinia apie net dviejų pareigūnų mirtis[6]. Vienas iš jų, 42-ejų vyriškis, esą mirė iškart po fizinio pasirengimo normatyvų laikymo, persirengimo kambaryje.
Po šių įvykių Lietuvos policijos generalinis komisaras R. Požėla iškart paskelbė apie sprendimą laikinai sustabdyti fizinių normatyvų laikymą policijos sistemoje.
„Įvertinus situaciją, teisinį reglamentavimą, normatyvų atlikimo sąlygas, pasikonsultavus su vidaus reikalų ministerijos vadovybe ir VRM Medicinos centru, bus priimti tolimesni sprendimai dėl pareigūnų fizinių normatyvų laikymo ir papildomų pareigūnų sveikatos tikrinimų“, – skelbiama Lietuvos policijos išplatintame pranešime.
Pareigūnams būtina reabilitacija, bet, deja, ji nepasiekiama ir dėl VRM sprendimų
Lietuvos policijos profesinė sąjunga įsitikinusi, kad prie ankstyvosios nė penkiasdešimtmečio neperkopusių pareigūnų mirties prisidėjo nekokybiški pareigūnų sveikatos patikrinimai, nepasiekiama reabilitacija, didelis krūvis ir įtampa darbe.
Profesinė sąjunga teigė ne kartą pabrėžusi pareigūnų reabilitacijos, skiriamos bent kartą per metus, būtinybę.
„Tačiau kokybiškos reabilitacijos, kokia ji reikalinga pareigūnams, šiuo metu nėra. Vidaus reikalų ministerija lengva ranka nusprendė, jog reabilitacijos paslaugų Palangos reabilitacijos ir poilsio namuose „Pušynas“ nereikia, Trakų reabilitacijos centre pareigūnų patekimas taip pat apribotas, CMEK‘e vėlgi neaišku kaip yra tikrinama sveikata ir štai jau turime rezultatą“, – teigė LPPS pirmininkė Roma Katinienė[6].
