<h2>Šiek tiek gėdos gali atsipirkti finansiškai</h2>
<p>FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas 2021-ųjų rugsėjo 12 – spalio 3 dienomis vyko Lietuvoje. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje geriausi pasaulyje salės futbolo meistrai varžėsi dėl titulo, kurį iškovojo Portugalija. Lietuva liko 20-a ir buvo eliminuota dar grupių etape. Toks rezultatas tikriausiai menkai ką nustebino: Lietuva ir futbolas, salės ar ne, regis, lieka nesuderinamais dalykais.<sup id="cite_ref-2" class="reference"></sup></p>
<p>Beveik mėnesį trukęs salės futbolo čempionatas traukė ir žiniasklaidos dėmesį, tiesa, daugiau kalbėta ne apie garsiausias šio sporto žvaigždes, atvykusias į Lietuvą ar mūsų pačių komandos sėkmes ir dažniau nesėkmes, tačiau apie tuščias arenas, nevykusią komunikaciją ir šalies reprezentavimą. Pavyzdžiui, garbių svečių pasitikimas medinės trobos, lašinių ir šakočių fone, taip neva parodant mūsų lietuviškumą, ne vienam žinomam šalies žmogui ir sportininkui kėlė juoką, tokį dekorą vertė lyginti su „bernelių užeigos" stilistika, o kitus – tiesiog nepatogiai sugluminti[1].</p>
<p>Skeptikai apskritai net kvestionavo, kam Lietuvai prisireikė surengti tokio lygio renginį, kai, regis, šalyje nie kas tuo salės futbolu nesidomi ir į rungtynes užsukdavo tikriausiai tik netikėtai užklupus lietui ir visiškai neturint ką veikti. Vis tik, kaip rodo paskutinė informacija, viščiukai skaičiuojami ne tik rudenį, mat dabar ima aiškėti, kad bent jau finansiškai, FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas Lietuvai buvo iš tiesų pelningas: įvairių ekspertų vertinimu, ekonominis renginio poveikis Lietuvai siekia nuo 15,043 mln. iki 19,34 mln. eurų[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alp-duran-9dtqqaoo0yy-unsplash.jpg" alt="FIFA Pasaulio salės futbolo čempionatas" /></p>
<h2>Kai kurie salės futbolo fanai pirmą kartą išgirdo Lietuvos vardą</h2>
<p>Čempionatui Lietuvoje pasibaigus, skirtingos institucijos ėmėsi darbo įvertinti, kiek gi mūsų šalies reprezentacijai naudingas tapo šis renginys. 2021-ųjų rudenį atliktas tyrimas atskleidė, kad čempionatas padidino visuomenės susidomėjimą futbolu ir ženkliai prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo visame pasaulyje. Dėl susidomėjimo futbolu tikriausiai galėtume abejoti: jei čempionatas vėl vyktų kitų metų rudenį, tikriausiai pamatytume tas pačias tuščias arenas.</p>
<p>Vis dėlto, Lietuvos garsinimas pasaulyje kita tema. Nors mūsų šalies rinktinė jokių rezultatų praktiškai nepasiekė, Lietuvos, kaip čempionato rengėjos vardas tikrai nuskambėjo daugelio salės futbolo fano lūpose. FIFA duomenimis, čempionato rungtynės buvo transliuotos net 195 teritorijose visame pasaulyje, jas žiūrėjo daugiau kaip milijardas žmonių, o gyvai čempionato rungtynes arenose stebėjo 63 748 žmonės.</p>
<p>Kaip buvo galima stebėti iš socialinių tinklų turinio, kai kurias kovas stebėjo net tokios futbolo žvaigždės, kaip Lionelis Messi, Neymaras ar Ronaldinho. FIFA pasaulio salės futbolo čempionato 2021 sukurta TV medija vertė Lietuvai potencialiai siekia virš 100 mln. eurų:</p>
<blockquote>
<p>„Kalbant apie tarptautinį Lietuvos matomumą – sukurta tikrai išskirtinė ir didžiulė vertė, kuri leido padidinti Lietuvos populiarumą ir garsinti šalies vardą net tose vietovėse, kur dalis gyventojų nežinojo kas ir kur yra Lietuva“, — teigia Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.</p>
</blockquote>
<p>Apie pasikeitusį Lietuvos žinomumo statusą sporto, o ypač, futbolo pasaulyje, kalbėjo ir pats mūsų šalyje besilankęs ir finalines kovas stebėjęs FIFA prezidentas Gianni Infantino:</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad palikimas bus puikus, nes metraščiuose išliks faktas, kad Lietuva organizavo pasaulio salės futbolo čempionatą. 24 komandos iš 6 žemynų iškart sužinojo apie šią šalį. Tikiu, kad daug žmonių iš turnyro dalyvių prieš startą net nežinojo, kas ar kur yra Lietuva, o dabar Lietuva yra svarbus taškas pasaulio žemėlapyje, nes ji organizavo FIFA turnyrą", — tik pasibaigus čempionatui kalbėjo FIFA prezidentas[3].</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, renginiui prašvilpus, kalbos apie Lietuvą taip pat pritilo. Be to, dalis visuomenės vis dar domisi ir finansine čempionato nauda: galbūt privilegija surengti tokio lygio renginį mums kainavo daugiau nei atsipirko? Atrodo, kad pagaliau galima atsakyti ir į šį klausimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/falaq-lazuardi-lsotmgcdakq-unsplash.jpg" alt="Salės futbolas" /></p>
<h2>Finansinė nauda — didesnė nei 15 mln. eurų</h2>
<p>Nuo renginio pabaigos prabėgus pakankamai laiko, buvo įvertinti įvairūs aspektai ir pagaliau paskelbta, kad FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas sukūrė aukštą pridėtinę ekonominę vertę Lietuvai, kuri gali svyruoti nuo maždaug 15,043 mln. iki 19,34 mln. eurų. Čempionato renginiai generavo papildomas pajamas, didino prekių ir paslaugų paklausą, kūrė naudą turizmo sektoriui:</p>
<blockquote>
<p>„Džiaugiamės pasiektais jo rezultatais ir sukurta verte futbolui, salės futbolo augimui, Lietuvos ekonomikai ir šalies vardo žinomumui pasaulyje", — teigia Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, ekspertai pateikia ir konkretesnius duomenis. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas atliko FIFA pasaulio salės futbolo čempionato sukurto ekonominio poveikio Lietuvai matavimą ir išskyrė esminius naudos aspektus[4].</p>
<p>Tiesioginis čempionato ekonominis poveikis Lietuvos ekonomikai siekia 10 744 731,85 eurų iš kurių 7 112 864,75 eurų sudaro organizatorių ir 3 631 867,10 eurų lankytojų išlaidų sukeltas ekonominis poveikis: bendras čempionato ekonominis poveikis Lietuvai siekia nuo 15 042 624,6 iki 19 340 517,34 eurų.</p>
<p>Primename, kad Lietuvoje vykusiame salės futbolo čempionate dalyvavo ne tik daugiau 63 tūkst. fanų, kurie gyvai stebėjo varžybas, bet ir apie 70 medijos atstovų, komandų delegacijos, savanoriai.</p>
