Europos Sąjungoje skurdo ar socialinės atskirties riziką patiria 92,7 mln. žmonių
Euronews ir Eurostat duomenimis, 2025 m. Europos Sąjungoje 92,7 mln. žmonių gyveno skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Tai sudarė 20,9 proc. visų ES gyventojų – beveik kas penktą žmogų. Lyginant su 2024 m., tokių žmonių skaičius sumažėjo 600 tūkst., tačiau bendra problema išlieka viena didžiausių socialinių įtampų Europoje.
Didžiausi skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodikliai 2025 m. fiksuoti Bulgarijoje, kur jie siekė 29,0 proc., Graikijoje – 27,5 proc., ir Rumunijoje – 27,4 proc. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Čekijoje – 11,5 proc., Lenkijoje – 15,0 proc., ir Slovėnijoje – 15,5 proc.
Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų labiausiai išsiskiria Ispanija – skurdo ar socialinės atskirties riziką čia patiria 25,7 proc. gyventojų, daugiau nei kas ketvirtas žmogus. Vokietijoje rodiklis siekia 21,2 proc., Italijoje – 22,6 proc., o Prancūzijoje – 20,8 proc., vos žemiau ES vidurkio.
Briuselis, Viena ir Berlynas rodo, kad turtingos sostinės nebūtinai apsaugo nuo skurdo
Sostinių duomenys atskleidžia kitokį Europos vaizdą nei nacionaliniai vidurkiai. Tarp 24 Europos sostinių, kurių duomenys prieinami, skurdo ar socialinės atskirties rizika svyruoja nuo 2,9 proc. Bratislavoje iki 33,6 proc. Briuselyje. Šis skirtumas rodo, kad net politiškai ir ekonomiškai svarbūs miestai gali turėti labai aukštą socialinės rizikos lygį.
Po Briuselio aukščiausi rodikliai fiksuoti Vienoje – 29,4 proc., ir Berlyne – 24,4 proc. Daugiau nei penktadalis žmonių skurdo ar socialinės atskirties rizikoje taip pat gyvena Atėnuose – 23,6 proc., Paryžiuje – 20,9 proc., ir Romoje – 20,7 proc.
Rytų Europos sostinės šioje lentelėje atrodo gerokai geriau. Bratislavoje rodiklis siekia tik 2,9 proc., Varšuvoje – 7,1 proc., Prahoje – 9,1 proc. Budapeštas, Zagrebas, Liubliana ir Bukareštas taip pat išlieka žemiau 15 proc. ribos.
Briuselio ir Belgijos skirtumas tapo ryškiausiu sostinės atotrūkiu Europoje
Daugumoje Europos valstybių sostinės regionuose skurdo ar socialinės atskirties rizika yra mažesnė nei šalies vidurkis. Tačiau kai kurios sostinės juda priešinga kryptimi. Ryškiausias atvejis – Briuselis, kur rodiklis siekia 33,6 proc., kai Belgijos nacionalinis vidurkis yra 16,5 proc. Skirtumas sudaro 17,1 procentinio punkto.
Viena taip pat smarkiai viršija Austrijos vidurkį – skirtumas siekia 10,6 procentinio punkto. Berlynas Vokietijos vidurkį lenkia 3,2 punkto. Amsterdame, Kopenhagoje ir Paryžiuje skirtumas tarp sostinės ir šalies vidurkio yra nedidelis.
Priešinga kryptis matoma Slovakijoje ir Rumunijoje. Slovakijos nacionalinis vidurkis yra 13,8 procentinio punkto aukštesnis nei Bratislavos, o Rumunijoje toks pats atotrūkis fiksuojamas tarp šalies vidurkio ir Bukarešto. Tarp didžiųjų ES ekonomikų Ispanijos nacionalinis rodiklis – 25,7 proc. – yra 6,3 punkto aukštesnis nei Madrido, kuriame jis siekia 19,4 proc.
Italija ir Ispanija turi didžiausius regioninius skurdo rizikos skirtumus
Įtraukus visus regionus, vidiniai skirtumai Europoje tampa dar ryškesni. Italijoje fiksuotas didžiausias regioninis atotrūkis – 39,7 procentinio punkto. Kalabrijoje skurdo ar socialinės atskirties rizika siekia 45,3 proc., o Aostos slėnyje – tik 5,6 proc.
Ispanijoje skirtumas tarp Siudad de Meliljos ir Baskų krašto siekia 29 procentinius punktus. Tai rodo, kad nacionalinis vidurkis dažnai paslepia labai skirtingas realybes vienos šalies viduje – nuo regionų, kuriuose rizika paliečia beveik kas antrą žmogų, iki teritorijų, kuriose ji išlieka viena žemiausių Europoje.
Mažiausi regioniniai skirtumai fiksuoti Suomijoje. Skirtumas tarp Helsinkio-Uusimaa regiono, kuriame rodiklis siekia 15,5 proc., ir Länsi-Suomi, kur jis sudaro 18,5 proc., yra tik 3 procentiniai punktai. Portugalija, Slovėnija ir Danija taip pat patenka tarp valstybių, kuriose vidiniai regioniniai skirtumai yra mažiausi.
Kalabrija, Melilja ir pietinė Europa dominuoja didžiausios rizikos regionų sąraše
Tarp 15 didžiausios skurdo ar socialinės atskirties rizikos Europos regionų yra keturi Italijos ir trys Ispanijos regionai. Aukščiausias rodiklis fiksuotas Kalabrijoje – 45,3 proc. Toliau eina dar du Italijos regionai ir Ispanijos Siudad de Melilja, kur rodiklis siekia 43,7 proc.
2025 m. Europoje buvo 20 regionų, kuriuose bent trečdalis gyventojų patyrė skurdo ar socialinės atskirties riziką. Tokie regionai daugiausia telkėsi Italijoje, Ispanijoje ir Bulgarijoje – po keturis kiekvienoje šalyje, taip pat Graikijoje, kur jų buvo trys.
Į šią grupę pateko ir du daugiausia urbanizuoti Vakarų Europos regionai: Briuselio sostinės regionas Belgijoje, kur rodiklis siekė 33,6 proc., ir Brėmenas Vokietijoje, kuriame jis sudarė 35,4 proc. Tarp didelės rizikos regionų taip pat minimas Tičinas Šveicarijoje – 33,1 proc.
AROPE rodiklis matuoja ne tik pajamas, bet ir socialinį pažeidžiamumą
Eurostato naudojamas AROPE rodiklis apima žmones, kurie atitinka bent vieną iš trijų sąlygų: gyvena skurdo rizikoje, patiria didelį materialinį ir socialinį nepriteklių arba gyvena namų ūkyje, kuriame labai mažas darbo intensyvumas. Tai leidžia vertinti ne vien pajamas, bet ir platesnį socialinį pažeidžiamumą.
Skurdo rizikos riba nustatoma pagal 60 proc. nacionalinių disponuojamųjų pajamų medianos po socialinių išmokų. Dėl to rodiklis kiekvienoje šalyje matuoja santykinę padėtį konkrečios valstybės ekonomikos viduje, o ne vien absoliutų pajamų lygį.
Didelis materialinis ir socialinis nepriteklius reiškia priverstinį pagrindinių ir įprastam gyvenimui reikalingų dalykų trūkumą. Todėl Europos skurdo žemėlapis nėra tik pajamų statistika – jis rodo, kur žmonės realiai susiduria su ribotu vartojimu, silpnu darbo ryšiu ir socialinės atskirties rizika.
Šaltiniai:
Euronews Business. (2026). Europe’s poverty divide: Which cities and regions are most and least at risk?
https://www.euronews.com/business/2026/05/18/europes-poverty-divide-which-cities-and-regions-are-most-and-least-at-risk
Eurostat. (2026). 20.9% of people at risk of poverty or social exclusion
https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260430-1
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Europos skurdo žemėlapį, jo priežastis ir sprendimus, todėl jis yra vertingas ir aktualus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Europos skurdo žemėlapį ir su juo susijusius veiksnius, be to, jis yra nešališkas ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes skurdo problema Europoje ir Lietuvoje yra itin svarbi tema, ypač šiuo metu, kai socialinės ir ekonominės problemos tampa vis labiau matomos. Be to, jis pateikia naudingą informaciją apie skurdo lygį ir kovos su juo būdus, kas gali būti įdomu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie skurdo lygį Europoje ir jo priežastis, taip pat apžvelgia Europos Sąjungos iniciatyvas, skirtas skurdo mažinimui. Tai yra aktuali tema, turinti visuomeninę naudą ir skatinanti diskusijas apie socialinę atskirtį.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie skurdą Europoje ir jo priežastis, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame siūlomi sprendimai yra konstruktyvūs ir orientuoti į socialinę gerovę.
