Europos Parlamente suformuota nauja dešinės dauguma siekiant sušvelninti ataskaitų teikimo reikalavimus įmonėms
Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė vadinamajam supaprastinimų paketui, kuris atleidžia daugiau įmonių nuo žaliosios atskaitomybės ir dalies tiekimo grandinės prievolių. Balsų pakako todėl, kad Europos liaudies partija pasirinko ne jai įprastą centrą, o susijungė su konservatorių ir suverenumą akcentuojančiomis frakcijomis.
Tai precedentą kuriantis signalas: likusią kadencijos dalį didelius sprendimus ELP galės stumti ir dešinės daugumos keliu. Tam tikru mastu skilimas ėjo ir per liberalus bei socialdemokratus, nes dalis Renew ir S&D deputatų palaikė „dešiniąją“ redakciją[1].
Žaliųjų pranešėja Kira Marie Peter-Hansen išreiškė apgailestavimą, teigdama, kad „ELP sąjunga su dešine tik sukurs daugiau nestabilumo“. ELP lyderis Manfredas Weberis atkirto paprastai: „Pažadėjome rinkėjams mažinti perteklinį biurokratizmą tad taip ir darome. Apie nieką kitą šis balsavimas ir nebuvo.“
Galutinis rezultatas kalba pats už save: 382 už, 249 prieš, 13 susilaikė. Tai – aiški dauguma, suformuota dešinėje pusėje.
Esmė paprasta: mažiau ataskaitų, aukštesnės ribos ir baudos – nacionalinių vyriausybių reikalas
Parlamento priimta versija kelia kartelę, nuo kurios įmonės patenka į griežtesnes tvarumo atskaitomybės ir tiekimo grandinės patikrų taisykles. Vietoje ankstesnio slenksčio, taikyto 1 000 darbuotojų ir 450 mln. eurų apyvartos įmonėms, siūloma riba – daugiau kaip 5 000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų metinės apyvartos.
Kitaip tariant, mažesnės ir vidutinės bendrovės nebebus verčiamos tempti „žaliosios buhalterijos“ vežimo vien todėl, kad taip nusprendė Briuselis. Įmonėms nebereikės privalomų klimato perėjimo planų. Vienodų iki 5 proc. apyvartos baudų, nustatytų iš viršaus, neliks.
Nuo šiol, pagal EP liniją, bausmių lygį ir atsakomybės schemą nustatys valstybės narės, atsižvelgdamos į savo ekonomikos struktūrą. Pranešėjas Jörgenas Warbornas pabrėžė, kad tikslas – „leisti verslui daryti verslą“, o ne stabdyti jį popieriais, kurie nekuria vertės.
Praktiškai tai reiškia mažesnę administracinę naštą, mažiau dubliuojamų ataskaitų ir daugiau galimybių konkuruoti su už ES ribų veikiančiais konkurentais, kuriems niekas neprimeta papildomų išlaidų vien dėl to, kad „taip reikia planetai“. Konservatyviai mąstančiam verslui tai – ilgai laukta krypties korekcija: skaidrumas ir ekologiniai tikslai lieka, bet be biurokratinių perlenkimų.
Politinė reikšmė dar didesnė už pačias taisykles: ELP įrodė, kad gali rinktis daugumas pagal turinį
Tai pirmas stambus balsavimas naujojoje kadencijoje, kuriame ELP aiškiai pasirinko dešinės vektorių: kartu su Europos konservatoriais ir reformistais, taip pat su suverenumą pabrėžiančiomis frakcijomis. Tokia „alternatyvi dauguma“ EP jau kartą buvo iškilusi klimato ir miškų srityje, o dabar tapo atspirties tašku platesniam deregulavimui. Kairės ir centro protestai apie „istorines analogijas“ čia mažai ką keičia: rinkėjai nori mažiau biurokratijos, aiškesnių taisyklių ir prognozuojamų sąnaudų[2].
Svarbu ir tai, kad šiomis pataisomis Parlamentas duoda signalą Tarybai ir Komisijai: žalia politika negali būti lygi biuleteniams, formoms ir bausmėms – ji turi būti pritaikyta prie realios ekonomikos. Dabar prasidės derybos su valstybėmis narėmis, kur bus ieškoma bendros pozicijos. Bet pats faktas, jog EP jau parodė valią laisvinti varžtus, reiškia, kad ateinančiuose bylose dėl klimato, pramonės, migracijos ELP turės du kelius: arba centristinį kompromisą, arba dešinės daugumą, jeigu centras siūlo tik daugiau „žalio rašymo“.
Kontekstas ir kontrastas taip pat iškalbingi. Toje pačioje sesijoje centras prastūmė ir atnaujintą klimato tikslą 2040 metams, bet būtent deregulavimo paketas parodė, kur šiandien EP atsiranda politinė energija: mažiau Briuselio pertekliaus, daugiau erdvės nacionaliniams sprendimams ir atsakomybei. Štai čia yra riba, kurios konservatyvūs rinkėjai jau seniai reikalavo – ne tiek ginčytis dėl pačių tikslų, kiek atsisakyti idėjos, kad verslas ir vidurinė klasė turi būti šio plano „mokesčių bankomatas“.
Šis neįprastas balsavimas tai ne tik techninė pataisa. Tai signalas, kad Briuselyje grįžta sveikas skeptiškumas, o ekonomika nėra laboratorija eksperimentams be kainos. Jei šią logiką pavyks išlaikyti derybose su Taryba, europietiškas verslas gaus būtent tai, ko jam reikia: aiškesnes taisykles, mažiau popierizmo ir daugiau erdvės kurti vertę – ne ataskaitas.
