Europos Parlamentas aiškiai pasisakė už sutikimu pagrįstą išprievartavimo apibrėžimą visoje Europos Sąjungoje
Europos Parlamentas antradienį balsų dauguma pritarė pranešimui, kuriame raginama visoje Europos Sąjungoje įtvirtinti vieningą išprievartavimo apibrėžimą, paremtą sutikimo principu. Už šį dokumentą balsavo 447 iš 720 europarlamentarų, skelbia „The Guardian“.[1]
Parlamentas savo pozicijoje aiškiai nurodė, kad išprievartavimas turi būti vertinamas pagal tai, ar buvo duotas sutikimas, o ne pagal tai, ar auka priešinosi. Po balsavimo institucija paskelbė principinę nuostatą: „Tyla, pasipriešinimo nebuvimas, „ne“ nebuvimas, ankstesnis sutikimas, ankstesnis seksualinis elgesys ar esami arba buvę santykiai neturi būti laikomi sutikimu.“
Šis sprendimas nėra galutinis įstatymas, tačiau tai – politinis signalas Europos Komisijai, kad reikalingas naujas teisės akto pasiūlymas. Kol kas ES valstybėse galioja skirtingi išprievartavimo apibrėžimai, o dalis jų vis dar remiasi fizinės prievartos ar pasipriešinimo įrodymu.
Į balsavimo rezultatus sureagavo ir europarlamentarė Anna-Maja Henriksson, viešai išsakiusi savo poziciją socialiniuose tinkluose:
„Kokia pergalė! Europos Parlamentas pasakė TAIP mūsų pačių iniciatyva parengtam pranešimui dėl sutikimu pagrįstų išprievartavimo teisės aktų Europos Sąjungoje. Seksualinis smurtas prieš moteris yra viena didžiausių mūsų lyčių lygybės problemų. Atėjo laikas stiprinti aukų ir išgyvenusiųjų apsaugą ir pakeisti požiūrį į seksualinius nusikaltimus visoje Sąjungoje. Dabar Komisija turi imtis veiksmų ir pateikti naują teisėkūros pasiūlymą. Seksas be sutikimo yra prievartavimas“, – feisbuke rašė A.-M. Henriksson.
Skirtingi įstatymai ES šalyse reiškia, kad tas pats nusikaltimas vertinamas nevienodai
Vienas pagrindinių šio sprendimo argumentų – nevienoda teisinė praktika skirtingose valstybėse. Dalis šalių jau yra įtvirtinusios sutikimu pagrįstą modelį, tačiau kitos vis dar reikalauja įrodyti fizinę prievartą ar aktyvų pasipriešinimą.
Europarlamentarė iš Lenkijos Joanna Scheuring-Wielgus pabrėžė, kad tokia situacija kelia realių problemų:
„Negalime turėti situacijos, kai išprievartavimo reikšmė keičiasi kirtus sieną. Negalime turėti situacijos, kai prievartautojas, išprievartavęs moterį Vokietijoje, gali nuvykti į Vengriją ir nebūti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes įstatymai skiriasi. Ir būtent apie tai yra šis pranešimas“, – sakė J. Scheuring-Wielgus.
Pagal turimus duomenis, dar aštuonios ES valstybės, tarp jų Italija, Vengrija ir Rumunija, vis dar remiasi senesniu teisiniu modeliu. Tokiose šalyse aukos turi įrodyti, kad jos priešinosi, buvo verčiamos ar fiziškai kovojo.
Politikai pabrėžia, kad vienodas teisinis standartas padėtų užtikrinti, jog nusikaltimai būtų vertinami vienodai visoje Sąjungoje, nepriklausomai nuo šalies.
Tolimesnis sprendimas priklausys nuo Europos Komisijos ir valstybių narių politinės valios
Nors Europos Parlamento balsavimas rodo aiškią kryptį, galutinis sprendimas priklausys nuo Europos Komisijos ir ES valstybių narių. Komisija kol kas tik palankiai įvertino Parlamento poziciją, tačiau konkretaus teisės akto dar nepateikė.
Švedijos europarlamentarė Evin Incir po balsavimo paragino imtis veiksmų:
„Dabar Europos Komisija turi prisiimti atsakomybę ir nedelsdama pateikti pasiūlymą“, – teigė ji.
Vis dėlto kelias iki bendro susitarimo gali būti sudėtingas. 2023 metais panaši iniciatyva buvo sustabdyta, kai dalis valstybių pareiškė, kad tokie sprendimai viršija ES kompetenciją.
Diskusijas dėl sutikimo svarbos pastaraisiais metais sustiprino ir rezonansiniai atvejai Europoje. Politikų teigimu, jie parodė, kad vien fizinės prievartos kriterijus ne visada leidžia tinkamai įvertinti nusikaltimą.
Statistika rodo, kad problema išlieka didelė – tik apie 0,5 proc. išprievartavimo atvejų Europoje baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Todėl Europos Parlamento sprendimas laikomas svarbiu žingsniu, tačiau galutinis pokytis priklausys nuo to, ar šis politinis signalas virs realiais teisės aktais visoje Europos Sąjungoje.
Lietuvoje svarstoma ta pati kryptis: siūloma, kad seksas be sutikimo būtų laikomas nusikaltimu
Panaši kryptis ryškėja ir Lietuvoje. Kaip skelbė BNS, Seime jau pateiktas Baudžiamojo kodekso pataisų paketas, kuriuo siūloma iš esmės keisti seksualinių nusikaltimų vertinimą.
Numatoma, kad pagrindiniu kriterijumi taptų ne fizinė prievarta ar pasipriešinimas, o laisvanoriško sutikimo nebuvimas. Kitaip tariant, būtų pereinama prie modelio, kuriame svarbiausia – ar žmogus aiškiai sutiko, o ne tai, ar jis aktyviai priešinosi.
„Mūsų teisinė sistema, teisinis reglamentavimas neatitinka šių dienų realybės“, – yra sakiusi darbo grupės, rengusios pataisas, pirmininkė Agnė Bilotaitė.[2]
Apie poreikį keisti teisinį reguliavimą kalba ir žmogaus teisių organizacijos. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pabrėžė, kad sutikimas turi būti aiškus ir laisvas: „Jeigu žmogaus paklausi ir tau pasako ne arba tyli, arba tu neturi aiškaus atsakymo, tai yra laikoma, kad tu turi sustoti“, – sakė ji.
Tuo metu dalis politikų pabrėžia, kad pakeitimai padėtų suvienodinti atsakomybę už skirtingas seksualinės prievartos formas. Socialdemokratė Orinta Leiputė yra teigusi, kad ankstesni siūlymai įtvirtinti sutikimo principą buvo pagrįsti ir šiandien jau yra daugiau politinės valios juos įgyvendinti.
