Oficialus sprendimas priimtas visomis ES institucijomis
Liepos 8-tą dieną Europos Sąjungos finansų ministrai oficialiai patvirtino, jog Bulgarija nuo 2026 metų sausio 1 dienos taps 21-ąja euro zonos nare. Šis sprendimas žymi istorinį lūžį šaliai, kuri prie ES prisijungė dar 2007-aisiais, tačiau beveik du dešimtmečius išlaikė nacionalinę valiutą levą.
Ministrai nustatė, kad vienas euras bus keičiamas už 1,95583 Bulgarijos levo. Šis kursas, kuris de facto galiojo jau daugelį metų, dabar taps teisiškai įtvirtintas.
Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas dar birželį pateikė oficialias išvadas, kuriose nurodyta, kad Bulgarija atitinka visus konvergencijos kriterijus – infliacija, skolos lygis, palūkanų normos ir valiutų stabilumas jau atitinka euro zonos reikalavimus. Per dvylika mėnesių iki 2025 m. balandžio vidurio šalies vidutinė metinė infliacija siekė 2,7 proc. – vos žemiau reikalaujamos ribos.
Vidaus nuotaikos išlieka prieštaringos
Nors politiniu lygmeniu sprendimas priimtas beveik vienbalsiai, Bulgarijos visuomenėje jis vertinamas nevienareikšmiškai. Vis dar gaji baimė dėl galimų kainų kilimo ir mažėjančios perkamosios galios, kurią, daugelio gyventojų manymu, patyrė kitos šalys įsivedusios eurą.
Nuo birželio mėnesio Sofijoje vyksta simbolinės protesto akcijos – palapinių miestelis netoli prezidentūros ir centrinio banko kviečia „išlaikyti levą“. Dalis protestų yra siejama su radikaliomis dešiniosiomis politinėmis jėgomis, kurios skatina euroskeptišką retoriką. Vienas žinomų opozicijos balsų netgi siūlė rengti referendumą, tačiau parlamentas tokį siūlymą atmetė.
Visgi, kaip pastebi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai ekonomistai, euro įvedimas sustiprins šalies ryšius su Vakarais ir sumažins finansinės bei geopolitinės įtakos iš Rytų riziką.
„Kuo toliau, tuo aiškiau matyti, kad protestų fonas vis labiau atitinka prorusiškos įtakos braižą“, – sakė muzikantas ir aktyvistas Veselinas Dimitrovas žurnalistams Sofijoje.
Istorinė euro zonos plėtra tęsiasi
Europos Parlamentas dar tą pačią dieną, liepos 8-ąją, balsavo dėl Bulgarijos priėmimo – 531 europarlamentaras pasisakė už, 69 – prieš, 79 – susilaikė. Tai paskutinis politinis žingsnis prieš finansinį integracijos startą 2026-aisiais.
Bulgarija šiuo keliu ėjo ilgai. Į Europos valiutų mechanizmą ERM II – vadinamąjį „euro laukiamąjį kambarį“ – ji įstojo dar 2020 metų liepą, kartu su Kroatija. Kroatija eurą įsivedė 2023 metais, o Bulgarija dėl per aukštos infliacijos buvo priversta atidėti procesą iki dabar.
Nuo pirmųjų euro banknotų įvedimo 2002 metais euro zona išsiplėtė nuo 12 iki 20 narių, tarp jų – Slovėnija, Kipras, Malta, Estija, Latvija, Lietuva ir Kroatija. Bulgarija taps 21-ąja nare ir prisidės prie daugiau nei 340 milijonų europiečių, kasdien naudojančių bendrą valiutą.
Lietuva įsivedė eurą 2015-aisiais
Lietuva eurą įsivedė nuo 2015 metų sausio 1 dienos, tapdama paskutine iš Baltijos šalių, perėjusių prie bendros valiutos. Sprendimas priimtas dar 2014 metų vasarą, o valiutos keitimo kursas buvo nustatytas 3,4528 lito už eurą.
Prieš įsivedant eurą, taip pat buvo juntamos visuomenės baimės dėl kainų kilimo, tačiau ilgainiui Lietuvos integracija į euro zoną laikoma sėkminga. Dėl šio žingsnio Lietuva įgijo didesnį finansinį stabilumą, mažesnes skolinimosi palūkanas bei daugiau įtakos ES sprendimų priėmimo procesuose.
