Europos Parlamentas smerkia surogaciją kaip reprodukcinio išnaudojimo formą
Europos Parlamentas priėmė naują lyčių lygybės strategijos rezoliuciją, kurioje aiškiai smerkiama surogatinė motinystė. Dokumente teigiama, kad ši praktika remiasi moterų reprodukcinių funkcijų išnaudojimu, dažniausiai paveikia ekonomiškai pažeidžiamas moteris ir gali virsti pelno siekiančia industrija.
Tai vienas aiškiausių Europos Parlamento pareiškimų šiuo klausimu per pastarąjį dešimtmetį. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad surogatinė motinystė nėra laikoma reprodukcine teise ir kad ji pažeidžia moterų bei vaikų orumą[1].
Europos Parlamento rezoliucija ragina Europos Komisiją imtis konkrečių priemonių, kad būtų užbaigtas surogacijos reiškinys, ir remiasi ankstesnėmis 2015 ir 2017 metų parlamento pozicijomis, kuriose pabrėžta, jog surogatinė motinystė nėra reprodukcinė teisė ir laikytina rimtu moterų bei vaikų orumo pažeidimu.
Surogacija čia įrėminama kaip globali rinka, veikianti ekonominio moterų pažeidžiamumo sąlygomis, sukeliančiomis motinos ir vaiko ryšio nutraukimą bei žmogaus gyvybės sulyginimą su komerciniais sandoriais.
Kaip sako Kasablankos ekspertų grupės atstovė Olivia Maurel: „Ši rezoliucija yra galinga žinia Europai ir pasauliui: moters kūnas ir motinos bei vaiko santykiai nėra derybų objektas. Ji apsaugo labiausiai pažeidžiamas moteris nuo ekonominio išnaudojimo, apsaugo vaikus nuo komercializavimo ir dar kartą patvirtina, kad motinos ryšys yra biologinė ir emocinė teisė, o ne sutartinė sąlyga.“
Smerkiamas komercijos susiejimas su motinyste
Europos Parlamentas rezoliucijoje primena, kad surogacijos situacijose moters kūnas ir reprodukcinės funkcijos tampa sutarties dalimi. Tokie santykiai yra nelygūs: vienoje pusėje – ekonomiškai saugi užsakovo šalis, kitoje – moteris, kuri dažnai renkasi surogaciją ne laisva valia, o dėl finansinio spaudimo[2].
Kita rezoliucijoje minėta problema – vaikų traktavimas kaip sutarties objektų. Parlamentas pabrėžia, kad žmogaus gyvybė ir motinystės ryšys negali būti komercializuojami, nes tai prieštarauja pagrindiniams žmogaus orumo principams.
Naujoji pozicija tampa aiškiu orientyru Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis direktyvai, kurioje surogatinė motinystė jau įvardijama kaip reprodukcinio išnaudojimo forma. Tai reiškia, kad valstybės narės turės užtikrinti priemones, prašančias atpažinti ir baudžiamai vertinti išnaudojimo atvejus, susijusius su žmogaus reprodukcija.
Požiūrio į surogaciją kaita Europoje ir tarptautiniu mastu
Ši nuostata gali tapti pagrindu būsimam teisėkūros darbui – nuo surogacijos draudimo ES teritorijoje iki agentūrų ir reklamos ribojimo bei kovos su surogacijos paslaugų ieškojimu trečiosiose šalyse.
Europos Parlamento sprendimas derinasi su platesniu tarptautiniu judėjimu. Jungtinių Tautų specialioji pranešėja dėl smurto prieš moteris Reem Alsalem savo ataskaitoje surogaciją apibūdino kaip reprodukcinio smurto formą. Vis daugiau ekspertų ir organizacijų ragina kurti tarptautinį instrumentą, kuriuo būtų siekiama panaikinti visas surogatinės motinystės formas, įskaitant ir „altruistinę“ surogaciją[3].
Nors surogacija kai kuriose valstybėse vis dar suprantama kaip pagalba nevaisingoms poroms, Europos Parlamento žinutė aiški: moters kūnas ir motinystė negali būti laikomi paslauga ar preke. Sprendimas žymi kryptį, kuria ES ketina stiprinti moterų teisių apsaugą ir žmogaus orumo principus.
