Europos Parlamentas pradeda tyrimą dėl ES lėšų naudojimo veikloms, susijusioms su Žaliuoju kursu
Europos Parlamentas pradėjo šešis mėnesius truksiantį tyrimą, kuris turi išsiaiškinti, ar Europos Komisija naudojo mokesčių mokėtojų pinigus tam, kad finansuotų lobistinę veiklą savo pačios Žaliojo kurso tikslams įgyvendinti.
Tyrimą šią savaitę pradėjo naujai sukurta parlamentinė Darbo grupė prie Biudžeto kontrolės komiteto. Ji aiškinsis, ar nevyriausybinės organizacijos, gavusios ES paramą, faktiškai buvo finansuojamos už veiklą, kuria siekta daryti įtaką įstatymų leidėjams aplinkosaugos ir klimato klausimais[1].
Tyrimas pradėtas po to, kai paaiškėjo, jog mažiausiai 700 tūkst. eurų iš ES aplinkosaugos subsidijų buvo panaudoti kampanijoms, formavusioms žemės ūkio politiką ir remiančioms gamtos atkūrimo įstatymą (Nature Restoration Act), kuriuo numatyta griežta žemės ir vandens išteklių naudojimo kontrolė. Tarp organizacijų, siejamų su šiuo finansavimu, minimos WWF ir Europos aplinkos biuras (EEB). Abi jos kaltinimus atmeta, teigdamos, kad visos jų veiklos ataskaitos yra viešos ir audituotos.[2]
Europos Audito Rūmai dar prieš tyrimą buvo pažymėję, kad ES lėšų skirstymas nevyriausybinėms organizacijoms yra „pernelyg neaiškus“ ir stokojantis skaidrumo. Tai tapo pagrindu naujam tyrimui, kurį inicijavo centro dešinės ir dešiniųjų politinės frakcijos, tarp jų Europos liaudies partija (EPP) ir grupė „Patriotai už Europą“.
Aplinkosaugos organizacijos kaltina Parlamentą politiniu susidorojimu
Septynios didžiausios aplinkosaugos organizacijos iš anksto pasmerkė naujos darbo grupės sudarymą, vadindamos ją „politiškai šališka nuo pat pradžių“. Jos tvirtina, kad tyrimo tikslas nėra skaidrumas, o noras sumenkinti pilietinės visuomenės autoritetą.
„Šis procesas yra politinis teatras, kuriuo siekiama diskredituoti nevyriausybines organizacijas ir susilpninti jų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime“, – teigiama bendrame jų pareiškime.
Nevyriausybininkai pabrėžia, kad ES jau dabar turi veikiančius mechanizmus, prižiūrinčius, kaip naudojamos aplinkosaugai skirtos lėšos, todėl naujas tyrimas esą dubliuoja esamus patikrinimus. Jie taip pat kritikuoja tai, jog darbo grupės sudėtis – beveik vien konservatorių ir dešiniųjų atstovai, o centristinės bei kairiosios partijos, tokios kaip socialistai, liberalai ir žalieji, nusprendė procesą boikotuoti.[3]
Organizacijos perspėja, kad selektyvus dėmesys tik NVO finansavimui iškraipo vaizdą, nes kiti ES lėšų gavėjai – konsultacinės bendrovės, lobistinės agentūros ir privačios korporacijos – lieka nuošalyje. Tokia kryptis, pasak jų, kuria „neteisingą ir pavojingai šališką vaizdą apie viešojo intereso gynėjus“.
Dešinieji kaltina Komisiją naudojant viešuosius pinigus ideologiniams tikslams
Tyrimo šalininkai teigia, kad ES institucijos privalo atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą, ypač kai kalbama apie paramą organizacijoms, kurios formuoja politinę darbotvarkę. Europarlamentaras Ondřejus Knotekas iš grupės „Patriotai už Europą“ sakė, jog „Briuselis per ilgai finansavo struktūras, kurios palaiko jo politinę liniją – nuo faktų tikrintojų iki medijų projektų – ir tuo pačiu marginalizuoja kitokią nuomonę turinčius balsus“.
Anot Knoteko, šis tyrimas – tai pirmasis žingsnis atkurti atskaitomybę ir užtikrinti, kad ES lėšos nebūtų naudojamos „instituciniam savęs stiprinimui“. Jis taip pat teigė, kad Briuselio kritika tokioms valstybėms kaip Vengrija nėra vertybinė, o susijusi su jų atsisakymu priimti masinę migraciją ar gilesnę ES federalizaciją.
Nors tyrimas dar tik prasidėjo, jis jau tapo politiniu mūšiu dėl Europos Sąjungos krypties: vieni siekia didesnio skaidrumo ir atsakomybės už viešųjų lėšų naudojimą, o kiti įžvelgia sistemingą pilietinės visuomenės silpninimą. Aišku tik viena – šis tyrimas dar labiau paaštrins kovą tarp Briuselio institucijų ir vis garsiau kritikuojančių jas valstybių, kurios kaltina Komisiją praradus neutralumą.
