ES mastu pažanga matoma, bet 2030 metų tikslai tolsta
Europos Komisija paskelbė galutinius 2024 metų kelių saugumo duomenis ir įvertino pažangą siekiant iki 2030 metų perpus sumažinti žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų skaičių. Ataskaitoje konstatuojama, kad pažanga vyksta, tačiau dabartinis tempas nėra pakankamas.
2024 metais Europos Sąjungos keliuose žuvo 19 940 žmonių. Tai yra 2 procentais mažiau nei 2023 metais ir 12 procentų mažiau nei 2019-aisiais. Vis dėlto tam, kad 2030 metų tikslas būtų pasiektas, žūčių skaičius turėtų mažėti vidutiniškai po 4,6 procento kasmet.
Vidutinis rodiklis ES siekia 45 žūtis milijonui gyventojų. Saugiausi keliai išlieka Švedijoje – 20 mirčių milijonui gyventojų, taip pat Danijoje – 24. Tuo metu didžiausi rodikliai fiksuoti Rumunijoje – 78 ir Bulgarijoje – 74 žūtys milijonui gyventojų.
Komisija taip pat pažymi, kad kelių eismo įvykiai ES ekonomikai kasmet kainuoja apie 2 procentus bendrojo vidaus produkto. Iki 100 tūkstančių žmonių per metus patiria sunkias, gyvenimą keičiančias traumas.[1]
Lietuva – tarp didžiausią pažangą padariusių šalių
Ataskaitoje Lietuva išskiriama kaip viena iš valstybių, kuriose žūčių skaičius mažėja sparčiausiai. 2024 metais Lietuvos keliuose žuvo 124 žmonės. Tai yra 22 procentais mažiau nei 2023 metais ir net 33 procentais mažiau nei 2019-aisiais.
Pagal rodiklį milijonui gyventojų Lietuvoje tenka 43 žūtys. Tai reiškia, kad Lietuva jau yra žemiau ES vidurkio, kuris siekia 45 žūtis milijonui gyventojų. Dar prieš keletą metų Lietuva buvo tarp didesnį mirtingumą turinčių valstybių, tačiau dabar jos rodikliai priartėjo prie Bendrijos vidurkio.[2]
Komisija pažymi, kad Lietuvoje taikomos infrastruktūrinės priemonės duoda rezultatų. Kaip pavyzdys įvardijama 2+1 tipo kelių plėtra – trijų eismo juostų keliai, kuriuose periodiškai keičiasi juostų skaičius kiekviena kryptimi. Šis modelis laikomas viena efektyvesnių saugumo priemonių.
Kartu su Lietuva reikšmingą pažangą parodė Latvija, kur žūčių skaičius sumažėjo 19 procentų, bei Austrija ir Slovėnija. Tuo metu kai kuriose valstybėse situacija blogėjo – Estijoje žūčių skaičius išaugo 17 procentų, Kipre – 21 procentu.
Briuselis ragina spartinti veiksmus ir įvardija penkias prioritetines kryptis
Nepaisant teigiamų tendencijų atskirose šalyse, Europos Komisija pabrėžia, kad bendras tempas nėra pakankamas. Jei nebus imtasi papildomų priemonių, 2030 metų tikslas gali būti nepasiektas.
Komisija nurodo penkias pagrindines veiksmų kryptis: saugesnės infrastruktūros ir išmaniųjų transporto sistemų plėtra, griežtesnis eismo taisyklių vykdymas, transporto priemonių saugos technologijų diegimas, reagavimas į naujas mobilumo formas bei kelių saugumo tyrimų stiprinimas.
Už tvarų transportą ir turizmą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolosas Tzitzikostasas pareiškė: „Nors šie skaičiai rodo pažangą, turime prisiminti, kad už kiekvienos statistikos slypi šeimos ir bendruomenės, patiriančios skausmą. Tai yra bendra atsakomybė – valdžios institucijų, pramonės ir kiekvieno eismo dalyvio.“
Europos Sąjunga 2018 metais iškėlė tikslą iki 2030 metų perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, o iki 2050 metų priartėti prie beveik nulinių mirčių – vadinamosios „Vision Zero“ vizijos. Dabartiniai duomenys rodo, kad kai kurios valstybės, tarp jų ir Lietuva, juda greičiau nei vidurkis, tačiau bendra ES pažanga išlieka lėta.
