Europos Komisija siūlo 72 milijardų eurų vertės atsakomąsias priemones
Po netikėto Trumpo grasinimo 30 proc. muito tarifu, Europos Komisija pateikė planą įvesti atsakomuosius muitus JAV prekėms, kurių vertė siekia 72 milijardus eurų. Didžioji dalis šio sąrašo sudaryta iš pramoninių prekių: lėktuvų ir jų dalių, mašinų, automobilių, chemikalų, plastikų, taip pat medicinos įrangos. Vien šios kategorijos sudaro beveik 66 milijardus eurų.
Be to, įtraukti ir žemės ūkio produktai, tokie kaip burbonas, taip pat tokios netikėtos prekės kaip dantų šepetėliai, pramogų parkų įranga ar natūralus lateksas. Nors tai gali atrodyti nereikšminga, tačiau net ir šios prekės, pabrangusios dėl muitų, gali turėti įtakos infliacijai ar verslo sprendimams.
Pasak S. Brojerio, „S&P Global Ratings“ vyriausiojo ekonomisto Europai:
„ES muitai JAV prekėms turėtų tik labai nedidelį poveikį infliacijai – tikėtina, kad vos kelias dešimtąsias procentinio punkto – ir vargu ar reikšmingai paveiktų bendrą ekonominį aktyvumą.“
Tačiau jis pridūrė, kad:
„Europa gali rimtai nukentėti paslaugų srityje – ES yra stipriai priklausoma nuo JAV paslaugų, ypač technologijų, mokėjimų ir konsultacijų sektoriuose.“
Kurioms šalims gresia didžiausias ekonominis smūgis?
Poveikis nevienodas – kai kurios ES šalys gali patirti itin skaudžių pasekmių. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Airija, kuri importuoja daug JAV pagamintų lėktuvų ir yra pagrindinis aviacijos nuomos centras. Šio sektoriaus svarba tokia didelė, kad lėktuvų importas sudaro daugiau nei 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Jeigu bus pritaikyti ES muitai JAV aviacijos produkcijai, tai būtų tiesioginis smūgis tokioms bendrovėms kaip „Boeing“, kuri 2024-tais metais iš Europos gavo daugiau kaip 7,5 milijardo eurų pajamų. Tuo metu „Airbus“ Šiaurės Amerikoje uždirbo dar daugiau – per 13,8 milijardo eurų. Galima JAV atsakomybė taip pat neprognozuojama, o tai dar labiau apsunkina Airijos padėtį.
Airija taip pat yra viena iš tų šalių, kurioms JAV muitai nuo rugpjūčio 1-os gali sukelti didžiausią ekonominę žalą. „Bruegel“ ekspertų vertinimu, iki 2028-tųjų metų Airijos BVP realiai gali sumažėti net 3 procentais, jei Trumpo pažadai apie farmacijos produktų apmokestinimą taps realybe.
Ekonomistas R. Fenessis iš „Oxford Economics“ sako:
„Airijos atveju lėktuvų importas sudaro daugiau nei 1 proc. BVP, o Nyderlandų atveju didelė mašinų ir medicinos įrangos dalis – net 6 proc. BVP.“
Jis taip pat pažymėjo:
„Net jei šalys turi ribotą tiesioginę priklausomybę nuo JAV importo, tiekimo grandinių glaudumas ir poveikis susijusioms pramonėms gali būti labai reikšmingas.“
Vokietija taip pat stipriai priklausoma nuo automobilių dalių importo. Vien tik ši šalis 2024-tais metais importavo automobilių ir jų komponentų už beveik 7,5 milijardo eurų. Belgija – dar 1,8 milijardo eurų.
Padidėjus kainoms, o gamintojams bandant keisti tiekimo šaltinius, tai būtų dar vienas smūgis jau ir taip sunkumus patiriančiam Vokietijos automobilių sektoriui.
Automobilių, chemijos ir alkoholio sektoriai – nauji kovos laukai
Be aviacijos, didžiausią riziką patirs automobilių pramonė, ypač Vokietijoje. Kadangi Vokietijos automobilių gamintojai glaudžiai bendradarbiauja su Vidurio ir Rytų Europos gamyklomis (Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje), bet kokie trikdžiai reikš domino efektą visame regione.
Chemikalai, plastikai ir medicinos įranga – dar viena svarbi grupė, kurią gali paveikti atsakomieji muitai. Vien Belgija 2024-tais metais iš JAV įsivežė chemikalų už 13,7 milijardo eurų. Vokietija ir Nyderlandai nedaug atsilieka. Plastiko sektoriuje Belgija taip pat pirmauja su daugiau kaip 3 milijardais eurų importo.
Medicinos prietaisų srityje pirmauja Nyderlandai – beveik 4,6 milijardo eurų importo iš JAV. Vokietija – antra, Belgija – trečia. Tokie skaičiai rodo, kad net ir sveikatos apsaugos srityje tarpvalstybinė priklausomybė yra itin stipri.
Galiausiai – žemės ūkis. Burbono importas į Nyderlandus viršija 60 milijonų eurų per metus. Šis sektorius dar nėra dominuojantis, tačiau jei JAV atsakytų apmokestindama prancūzišką vyną ar airišką viskį, poveikis Europos alkoholio eksportui būtų skaudus.
Kaip pažymi prancūzų lobistinės grupės, jei susitarimas nebus pasiektas:
„30 proc. tarifas Europos žemės ūkio eksportui į JAV būtų katastrofiškas.“
ES ruošia trečią atsakomųjų veiksmų paketą – šį kartą taikytųsi į paslaugas
Kadangi prekių sąrašas iš esmės jau išnaudotas, Europos Komisija svarsto dar vieną – trečią – atsakomųjų veiksmų bangą, orientuotą į paslaugų sektorių ir viešuosius pirkimus.
Vienas iš ES diplomatų sakė:
„Akivaizdu, kad turime pradėti žiūrėti į paslaugas, nes su prekėmis praktiškai jau viską išnaudojome. O jei Trumpas ims taikyti muitus farmacijos ar puslaidininkių sektoriui, turėsime ką pasiūlyti mainais.“
Tačiau didžioji dalis ES valstybių kol kas vertina šį siūlymą atsargiai. Nors Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pasisako už ryžtingesnį atsaką ir siūlo pasitelkti Antiprievartinę priemonę, kitų šalių atstovai sako, jog šiuo metu svarstomas realistiškesnis scenarijus – pasitelkti ES Įgyvendinimo reglamentą.
Kęstutis Budrys po pasitarimo sakė:
„Buvo diskutuojama apie tai, kad turime pirmą sąrašą, dabar – antrą, o galbūt reikia ir trečio, apimančio kitokio pobūdžio priemones.“
Kol kas Europos sostinės nesutaria, ar reikia dar labiau eskaluoti konfliktą su Vašingtonu, kai dar yra galimybė pasiekti susitarimą. Tačiau viena aišku – jeigu iki rugpjūčio 1-osios susitarimas nebus pasiektas, atsakomosios priemonės bus įvestos, o prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų taps realybe.
