Europos lyderiai ragina užkirsti kelią Vengrijos įstatymo projektui
Daugiau nei 90 Europos šalių vyriausių žiniasklaidos redaktorių ir leidėjų pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame paragino Europos Sąjungą imtis veiksmų prieš Vengrijos vyriausybės siūlomą įstatymo projektą. Jie baiminasi, kad šis projektas, jei bus priimtas, gali „efektyviai uždrausti laisvąją spaudą“.
Įstatymas numato vyriausybei teisę stebėti, bausti ir drausti organizacijas, gaunančias užsienio finansavimą, įskaitant aukas ir ES paramą. Pareiškime įstatymas buvo lyginamas su autoritarinėmis Rusijos praktikomis, kuriose veikia „užsienio agentų“ įstatymas[1].
Dokumentą pasirašė žiniasklaidos atstovai iš 23 Europos šalių, tarp jų „The Guardian“ redaktorė Katharine Viner, Prancūzijos „Libération“ ir Lenkijos „Gazeta Wyborcza“ redaktoriai.
V. Orbano siūlomas įstatymas gali apimti ir gyvenimo diskusijas
Vengrijos premjero Viktoro Orbano partija Fidesz pasiūlė įstatymą, leidžiantį vyriausybei sudaryti juoduosius sąrašus, skirti dideles baudas ir uždrausti organizacijoms gauti paramą. Įstatymas apibrėžtas taip plačiai, kad gali būti taikomas beveik bet kuriai viešojo gyvenimo veiklai ar diskusijai.
Šis V. Orbano žingsnis yra ypatingai reikšmingas artėjant rinkimams, kuomet V. Orbano poziciją iššūkį kelia buvęs partijos narys Péteris Magyaras.
Nuo 2010 metų V. Orbano vyriausybė nuolat kaltinama tariamu demokratinių institucijų silpninimu ir teisės viršenybės principų pažeidimu. Nepriklausoma žiniasklaida patyrė didelį spaudimą: valstybės subsidijos dažnai skiriamos tik provalstybinei žiniasklaidai, o kritiškai nusiteikusios priemonės finansuojamos menkai arba iš viso[2].
Kai kurios žiniasklaidos priemonės buvo perleistos verslininkams, lojaliems V. Orbano režimui, todėl šiuo metu daugiau nei 80 proc. šalies žiniasklaidos yra kontroliuojama Fidesz. Šį įstatymo projektą kritikuojančios pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos organizacijos jį vadina drąsiausiu V. Orbano veiksmu, kuriuo siekiama užgniaužti visas kritines nuomones ir galutinai sunaikinti demokratiją Vengrijoje.
Helsinkio komitetas kartu su kitomis organizacijomis ragina ES nedelsti ir neleisti Fidesz partijos parlamente priimti įstatymo birželio viduryje. „Šis represinis modelis yra parengtas būti eksportuojamas į kitas šalis. Europos Sąjunga privalo imtis ryžtingų veiksmų, kol šis antidemokratinis scenarijus netapo norma,“ teigia organizacija.
Europos Parlamentas reiškia susirūpinimą, o Vengrija vis labiau atsiriboja nuo vakarietiškos ES
26 ES parlamentarai, atstovaujantys įvairioms politinėms frakcijoms, pasirašė laišką, kuriame ragina Europos Komisiją ir kitas ES institucijas sustabdyti visą finansavimą Vengrijai. Laiške nurodoma, kad po ilgalaikių nesutarimų su Vengrija situacija tik blogėja: fiksuojami tolesni demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimai, pavyzdžiui, neseniai priimtas Budapešto Pride parado draudimas ir siekis užgniaužti vyriausybės kritiką nauju įstatymu.
Laiško autoriai pažymi, kad toliau finansuoti režimą, kuris atvirai kėsinasi į Europos vertybes ir pagrindines teises, yra nepriimtina. Jie ragina ES valstybes nares vieningai ginti demokratiją, kovoti su autoritariniais procesais ir užtikrinti, kad tokie modeliai nepasklistų visoje Sąjungoje.
Organizacija „Transparency International“ taip pat paragino ES institucijas neatidėlioti reagavimo. Jos Europos skyriaus direktorius Nickas Aiossa perspėjo, kad įstatymas bus panaudotas kaip ginklas prieš tuos, kurie siekia išlaikyti teisės viršenybę Vengrijoje. Jis akcentavo, kad ES negali likti nuošalyje, kai Vengrija taikosi į pilietinę visuomenę ir griauna demokratiją iš vidaus.
Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltánas Kovácsas teigė, kad įstatymo projektas rengtas dėl susirūpinimo, jog užsienio finansuojamos organizacijos, daugiausia iš JAV ir Briuselio, veikia politinį diskursą šalyje.
