Europa siekia pasivyti JAV ir Kiniją: bus statomos didžiulės dirbtinio intelekto gamyklos
Europos Sąjunga žengia ambicingą žingsnį siekdama pasivyti JAV ir Kiniją dirbtinio intelekto srityje – paskelbta apie 20 mlrd. eurų pradinę investiciją į vadinamuosius „gigafabrikus“, kurių kiekvienas bus kelis kartus galingesnis už iki šiol veikusias DI gamybos infrastruktūras.
Šie didelio našumo duomenų centrai bus skirti ne tik moksliniams tyrimams, bet ir praktiškam DI technologijų kūrimui bei diegimui.[1]
Kaip teigia Europos Komisijos vykdomoji vicepirmininkė technologiniam suverenitetui Henna Virkkunen, gigafabrikai turėtų padidinti Europos skaičiavimo galią net 15 proc. – tai reikšmingas žingsnis, ypač turint omenyje, kad šiuo metu trečdalis pasaulio duomenų centrų galios priklauso JAV.
Gigafabrikai aprūpinami šimtais tūkstančių pažangiausių „Nvidia“ procesorių, reikalauja didelio elektros energijos kiekio (iki 1 gigavato) ir kelių milijardų investicijų vienam objektui.
Ši iniciatyva traktuojama kaip „intelekto revoliucija“ – ne tik technologinis šuolis, bet ir strateginis žingsnis stiprinant Europos konkurencingumą bei nepriklausomybę.
Pasak specialistų, ši infrastruktūra taps „vieno langelio“ platforma, kurioje sujungiami duomenys, skaičiavimo galia, mokslas ir verslas. Į projektus įsitraukė jau 16 ES šalių, pasiūliusios 60 potencialių vietų. Tačiau didžiausia kliūtimi vis dar išlieka energijos tinklų pajėgumas ir privačių investicijų pritraukimas – viešasis sektorius gali tik pradėti šį procesą, bet ne vienas jį įgyvendinti.
Baltijos šalys ir Lenkija kuria bendrą DI gigafabriką su 3 mlrd. eurų biudžetu
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija pateikė bendrą pasiūlymą Europos Komisijai – įkurti regioninį Baltijos DI gigafabriką, kurio centras būtų Lenkijoje, tačiau iniciatyva įtrauktų viso regiono miestus ir institucijas. Tai yra pirmasis oficialus žingsnis į šio infrastruktūrinio projekto įgyvendinimą.
Projektas, kuriam planuojamas 3 mlrd. eurų biudžetas (iš jų 65 proc. numatoma pritraukti iš privataus sektoriaus), turėtų tapti dirbtinio intelekto plėtros šerdimi Baltijos regione.
Vienas pagrindinių akcentų – lietuvių, latvių, estų ir lenkų kalbų generatyvinių DI modelių (tokių kaip PLLuM ir Bielik) vystymas. Taip pat numatoma generatyvaus DI integracija į viešąsias paslaugas, pramonę ir net gynybos sektorių.
Pasak Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko, šis projektas nėra tik apie inovacijas, bet ir apie saugumą:[2]
„Kiekviena investicija Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje – tai investicija į viso Baltijos regiono saugumą ir ekonominę stiprybę.“
Jo teigimu, svarbu užtikrinti, kad mažesnių valstybių interesai būtų atstovaujami formuojant Europos DI strategiją, o jų specifinės kompetencijos būtų įtrauktos į bendrą pažangą.
Kartu Lietuva rengia ir mažesnio masto nacionalinę paraišką dėl 100 mln. eurų vertės DI centro Vilniuje, kuris veiktų kaip žinių, duomenų ir technologijų sujungimo taškas nacionaliniu mastu.[3] Abu projektai (tiek nacionalinis, tiek regioninis) laikomi tarpusavyje susijusiais ir stiprinančiais vienas kitą.
