<h2>Karo išlaidos padengiamos iš energijos išteklių gaunamu pelnu</h2>
<p>Energijos karą kol kas laimi Rusija ir su šia šalimi bendradarbiauti linkusios valstybės. Tuo tarpu Europos lyderiai yra priversti kalbėti apie artėjančią sunkią ir šaltą žiemą bei dangstytis vertybine politika, kuri karo Ukrainoje mėnesiams bėgant, tampa tam tikra parodija.</p>
<p>Remiantis naujausiais analitikų duomenimis, glaudžius santykius su Rusija palaikanti Kinija, aktyviai perka rusiškas dujas, o dėl fiksuojamo savosios ekonomikos sulėtėjimo, dujų perteklių vėliau noriai perparduoda Europai. Žinoma, už ženkliai didesnę kainą.</p>
<p>Konsultacinės bendrovės „Accenture Plc" duomenimis, Rusija specialiai didina gamtinių dujų tiekimą į Kiniją, nors mažina jų srautus į Europą[1].</p>
<p>Šis stiprėjantis Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas nėra vienintelis Europos pralaimėjimo Vladimiro Putino energijos kare pavyzdys. Rusiškas dujas noriai perka ir Indija, akcentuojanti sunkiai besiverčiančių savo piliečių gerovę.</p>
<p>Vertybinė Europos politika, kuria nuspręsta atsisakyti rusiškų energijos šaltinių pirkimo, visus žemyno piliečius veda link tikros krizės.</p>
<p>Be to, ši politika nėra nei veiksminga, nei skaidri. Rusiškos dujos vis tiek atkeliauja į žemyną, tačiau jas perkant iš Kinijos ar Indijos, sumokama keletą kartų brangiau. Taip smogiama ir per ekonomiką, ir per reputaciją.</p>
<p>Tuo tarpu sankcijos Rusijai taip pat nesudavė lemiamo smūgio. Suomijoje įsikūrusio CREA centro duomenimis, Rusijos pajamos iš energijos šaltinių pardavimo per pastarąjį šešių mėnesių laikotarpį sudarė 158 mlrd. eurų.</p>
<p>Tai ženkliai didesnė suma, lyginant su „vos“ keliais šimtais milijonų, kuriuos V. Putinas skiria karo Ukrainoje tęstinumui palaikyti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bernard-hermant-zpdb7-owcpw-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sankcijos Rusijos nesužlugdė</h2>
<p>Vakarai tikėjosi, jog draudimais ir sankcijomis sustabdys Rusijos karą Ukrainoje. Iš pradžių viltasi, kad Rusijos ekonomika neatlaikys JAV ir Europos sankcijų bankams ir verslui, tačiau pastaraisiais mėnesiais, Rusijos ekonomikoje fiksuojami geresni nei manyta rodikliai. Apie tai rašėme <a href="/rusijos-ekonomika-laikosi-geriau-nei-tiketasi-tarptautinis-valiutos-fondas-padidino-salies-ekonomikos-augimo-prognoze">čia</a>.</p>
<p>Dalinis rusiškų energijos šaltinių atsisakymas taip pat nepristabdė Kremliaus planų Ukrainoje. Priešingai, įvyko tai, ko nesitikėjo niekas: šiais metais Rusijos pajamos iš naftos pardavimų ne tik kad nesumenko, bet net išaugo 50 proc. Apie tai plačiau kalbėjome <a href="/sankcijos-neveikia-rusijos-pajamos-is-naftos-padidejo-50-proc">čia</a>.</p>
<p>Atrodo, kad tai dar ne pabaiga. Pasirodo, Rusija karui Ukrainoje tęsti panaudoja tik nedidelę dalį pelno, kurį gauna už energijos išteklių pardavimus.</p>
<p>Duomenys rodo, kad Rusijos pajamos iš iškastinės energijos eksporto yra didesnės nei karo prieš Ukrainą išlaidos.</p>
<p>Suomijoje įsikūrusio CREA centro duomenimis, Rusijos pajamos šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 158 mlrd. eurų, o karui panaudojama keli šimtai milijonų eurų. Tiksli suma yra valstybės paslaptis.</p>
<blockquote>
<p>„Didėjančios iškastinio kuro kainos reiškia, kad dabartinės Rusijos pajamos yra gerokai didesnės nei ankstesniais metais, nepaisant sumažėjusių šių metų eksporto apimčių", – teigiama CREA pranešime[2].</p>
</blockquote>
<p>CREA analizės duomenimis, Europos Sąjunga vis tiek yra didžiausia rusiškų energijos išteklių pirkėja, paklojanti šaliai agresorei 85 mlrd. eurų. Po ES seka Kinija, Rusijai sumokanti apie 35 mlrd. eurų.</p>
<p>ES viduje, daugiausiai Rusijai sumoka Vokietija, kuri įsigijo 19 mlrd. eurų vertės rusiškų energijos išteklių[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/patrick-federi-odvodywkxgk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kinija perparduoda rusiškas dujas</h2>
<p>2022 m. pirmąjį pusmetį Kinija iš Rusijos nupirko maždaug 2,8 mln. tonų suskystintų dujų. Tai yra maždaug 28,7 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Šis padidėjimas įtvirtina Kinijos, kaip didžiausios pasaulyje suskystintų dujų pirkėjos statusą[4].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau, stebinti turėtų ne tai. Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų pardavimas Kinijai taip pat išaugo ženkliai: beveik 65 proc.</p>
</blockquote>
<p>Dėl šių padidėjusių apimčių Kinijos dujų importas tapo daug didesnis nei šalies vidaus vartojimo poreikis. Kinijos ekonomika dabar išgyvena štilį, sukeltą pandemijos ir kai kuriuose miestuose vis dar galiojančių karantino draudimų.</p>
<p>Tai reiškia, kad nereikalingomis dujomis Kinija ima prekiauti ir noriai jas parduoda tai pačiai Europai. Tai yra didelis laimėjimas tiek komunistinei Kinijai, tiek V. Putino režimui. </p>
<p>Tai reiškia, kad Europa vėl perka rusiškas dujas, tik dabar naudojasi Kinijos, kaip brangaus tarpininko, paslaugomis, užuot pirkusi tiesiogiai iš Rusijos. </p>
<p>Kadangi Europa dujas perka netiesiogiai, o per Kiniją, taip tarsi išsaugomas veidas ir išlaikoma vertybinės politikos idėja[5]. </p>
<p>Tačiau, rusiškos dujos vis tiek yra naudojamos. Tai reiškia, kad ES neteisingai įvertino savo galimybes, pasirengimą ir energetinį atsparumą iššūkiams.</p>
<p>Jei anksčiau Maskva dėl dujų tiekimo Europai nutraukimo kaltino vadinamąsias technines problemas, dabar atvirai teigiama, kad dujų tiekimas Europai nebus atnaujintas, kol nebus panaikintos Rusijai taikomos sankcijos.</p>
<p>Taigi, Europą ištiko ūmi energetikos krizė, kuri artimiausiais žiemos mėnesiais tik dar labiau paaštrės. Dėl to kaltinti nereikia tik Rusijos.</p>
<p>Jei karas Ukrainoje negali būti pateisinamas, atsakomybę dėl energetinės priklausomybės nuo tos pačios Rusijos, kuri visuomet balansavo ties agresorės riba, turi prisiimti politikai.</p>
<blockquote>
<p>Tokios žemyno ekonomikos kaip Vokietijos visiškas energetinis priklausymas nuo Rusijos šiandien atrodo kaip didžiulis pralaimėjimas. Be to, kasdien tampa vis aiškiau, kad Europa šiame energijos kare tampa bene vienintele tikra pralaimėtoja.</p>
</blockquote>
<p>Rusija ir ją remiančios šalys uždirba didžiulius pinigus iš Vakaruose sankcionuotų rusiškų energijos produktų, o Europos valstybes toliau slegia energetikos ir ekonomikos krizė.</p>
<p>Dabar jau akivaizdu, kad Europos energetikos krizė patikrins Vakarų vyriausybių ryžtą pažaboti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų. Jei viešai ES šalys vis dar tvirtai pasiryžusios atsisakyti rusiškos energijos, užkulsiuose tikriausiai jau yra priverstos pripažinti sunkumus ir svarstyti alternatyvas[6]. </p>
<p>Ar tai reikš vertybinės politikos atsisakymą ir paramos Ukrainai nutraukimą? Tikėtina, kad atsakymą sužinosime jau šią žiemą. </p>
