JAV naikintuvų dislokavimas Rumunijoje svarstomas kaip atgrasymo priemonė Rusijai?
Europos šalys siekia, kad Jungtinės Valstijos dislokuotų karinius naikintuvus Rumunijoje kaip dalį saugumo garantijų, kurios galėtų padėti nutraukti karą Ukrainoje. Aukšto rango Europos kariniai vadai svarsto galimybę Rumunijoje dislokuoti amerikiečių F-35 naikintuvus.
Šioje šalyje NATO šiuo metu plėtoja didžiausią oro bazę Europoje, siekdama atgrasyti Rusiją nuo pakartotinės invazijos. Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad amerikiečių sausumos pajėgų Ukrainoje nebus, tačiau jis pasiruošęs teikti oro paramą kaip dalį JAV saugumo garantijų[1].
Po susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir keli Europos lyderiai, kariniai vadai susirinko Vašingtone aptarti Amerikos paramos logistikos. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine’as susitiko su aukščiausiais Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos ir Italijos kariniais vadais.
NATO šiuo metu vykdo oro patruliavimą virš Juodosios jūros iš Mihailo Kogălniceanu oro bazės Rumunijoje. Ši bazė, anksčiau naudota JAV pajėgų Irako kare, yra laikoma tikėtina F-35 dislokavimo vieta.
Be naikintuvų dislokavimo, Europos šalys reikalauja garantijų dėl JAV palydovų paslaugų — GPS ir žvalgybos duomenų Ukrainai, taip pat amerikietiškų priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ ir NASAMS tiekimo bei leidimo vykdyti žvalgybos skrydžius virš Juodosios jūros. Karališkosios oro pajėgos jau vykdo žvalgybinius skrydžius naudodamos „Rivet Joint“ orlaivius, tačiau šiems amerikiečių gamybos lėktuvams reikalingas JAV leidimas skristi.
Europa didina paramą Ukrainai, o JAV vaidmuo išlieka neapibrėžtas
Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas, kuris yra svarbus tarpininkas tarp Kijevo ir Vašingtono, taip pat dalyvavo trečiadienį vykusiuose Pentagono susitikimuose. Jis prisijungė prie NATO gynybos vadų virtualaus susitikimo, kuriame aptarta sąjungininkų parama Ukrainai.
Jungtinės Karalystės siūlymas apima „Typhoon“ naikintuvų dislokavimą vakarinėje Ukrainos dalyje ir 3 000–5 000 karių brigadą, skirtą Ukrainos kariuomenės mokymui. Prie tokios misijos svarstoma, kad galėtų prisidėti ir Prancūzija, Kanada bei Australija. Vis dėlto Rusija kategoriškai prieštarauja bet kokių Vakarų šalių karių dislokavimui Ukrainos teritorijoje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva ir Pekinas turėtų turėti veto teisę dėl Vakarų karinės paramos Ukrainai. Jis kritikavo NATO diskusijas dėl saugumo garantijų kaip „kelią į niekur“ ir paragino remtis 2022 metais Stambule aptartomis garantijų idėjomis.
Pagal tas siūlytas sąlygas, penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės: Kinija, Rusija, JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, galėtų vetuoti karinę paramą Ukrainai. Tai, pasak Lavrovo, būtų priimtinas sprendimas Kremliui.
Tą pačią dieną S. avrovas svarstė ir galimybę surengti aukščiausio lygio susitikimą tarp V. Putino ir V. Zelenskio, tačiau aiškių įsipareigojimų nepateikė. Jis teigė, kad Rusijos prezidentas svarsto galimybę padidinti derybų delegacijų vadovų lygį. Kol kas trys derybų raundai Stambule reikšmingos pažangos neatnešė. Pagrindinis Rusijos derybininkas šiose derybose buvo buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis.
JAV signalizuoja apie mažesnį įsipareigojimą, Europa ieško sprendimų
JAV gynybos politikos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge’as Colby antradienį susitikime su Europos kariniais vadovais aiškiai nurodė, kad JAV planuoja tik minimalų vaidmenį saugumo garantijose Ukrainai[2]. Tai sustiprino sąjungininkų nuogąstavimus, kad ilgametės taikos palaikymo Ukrainoje našta teks daugiausia Europai. Pasak NATO diplomato, „darosi aišku, kad šią situaciją realiai spręs Europa“.
D. Trumpo pareiškimai per kelias dienas keitėsi: pirmadienį jis kalbėjo apie galimybę siųsti JAV karius į Ukrainą, o antradienį patikslino, kad ketina teikti tik oro paramą Europos karių operacijoms. Šis neapibrėžtumas kelia nerimą sąjungininkams, kurie vis dar bando sudaryti aiškų veiksmų planą.
Politico duomenimis, E. Colby, kuris glaudžiai bendradarbiauja su generolu D. Caine’u, šiemet atliko JAV amunicijos atsargų peržiūrą, po kurios liepą buvo trumpam sustabdyta karinė pagalba Ukrainai. Jis jau seniai ragina Europą prisiimti didesnę atsakomybę už žemyno gynybą. Kai kurių Europos pareigūnų nuomone, jo dalyvavimas derybose rodo, kad susitarti dėl JAV įsipareigojimų bus sudėtinga.
Trečiadienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte informavo 32 aljanso narius apie susitikimą Baltuosiuose rūmuose ir aptarė saugumo garantijas bendrais bruožais. Detalesni kariniai planai turėtų būti svarstomi per vėlesnius pokalbius. NATO šalių kariniai vadovai siekia parengti įgyvendinamus planus, kuriuos būtų galima pateikti politiniams lyderiams. Diplomatinės derybos tęsiasi paraleliai su kariniu planavimu.
Baltieji rūmai taip pat iškėlė Budapeštą kaip galimą vietą deryboms tarp V. Zelenskio ir V. Putino. Tačiau tiek Europos, tiek JAV pareigūnai pažymi, kad proceso tempas lieka lėtas, nepaisant D. Trumpo spaudimo spartinti susitarimą.
