Prancūzijos prezidentas kritikuoja JAV politiką, J. Bidenas stengiasi užglaistyti nesutarimus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando gelbėti Europą viešėdamas JAV, kur su Joe Bidenu turi aptarti aibę svarbių temų: nuo karo Ukrainoje, iki JAV prezidento administracijos parengto ir Europą įpykdžiusio Infliacijos mažinimo įstatymas plano[1].
JAV ir Prancūzijos lyderių susitikimas svarbus ne tik siekiant užgesinti tarp JAV ir Europos kylančias nesutarimo liepsnas. Dvišaliai valstybių santykiai taip pat nėra geriausioje padėtyje.
Pernai Prancūziją papiktino JAV ir Australijos sandoris dėl povandeninių ne branduolinių laivų. Tuomet apgauta pasijutusi Prancūzija net atšaukė savo ambasadorius tiek iš JAV, tiek iš Australijos.
Bet kokias likusias nuoskaudas J. Bidenas šio vizito metu siekia numalšinti ne tik Europai palankia retorika, bet ir prašmatnia, valstybine vakariene su omarais Baltuosiuose rūmuose.
E. Macronas kaltina JAV Vakarų skaldymu
JAV prezidentas J. Bidenas ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas susitikimo Vašingtone metu stengiasi sumažinti transatlantinę įtampą, kurią ypač pakurstė J. Bideno vidaus gamybos darbotvarkės pokyčius numatantis planas, neigiamai paveiksiantis Europą.
Prancūzijos prezidentas griežtai perspėja, kad prezidento J. Bideno Infliacijos mažinimo įstatymas, kuriuo teikiama pirmenybė Amerikoje pagamintoms technologijoms, gali suskaldyti Vakarus. Nors jis sveikino administracijos pastangas pažaboti klimato kaitą, tačiau teigė, kad J. Bideno Infliacijos mažinimo akte numatytos subsidijos būtų didžiulė kliūtis Europos bendrovėms[2].
„Priimti sprendimai… yra sprendimai, kurie suskaldys Vakarus“, – sakė E. Macronas, pažymėdamas, kad teisės aktas sukuria tokius skirtumus tarp JAV ir Europos, kad visi tie, kurie dirba daugelyje įmonių JAV, tiesiog pagalvos, jog investuoti Europoje neverta.
Interviu ABC laidoje „Good Morning America“ E. Macronas pažymėjo, kad nepaisant to, kad JAV ir Prancūzija puikiai bendradarbiauja karo Ukrainoje ir geopolitikos klausimais, JAV klimato įstatymo projektas ir puslaidininkių teisės aktai nebuvo tinkamai suderinti su Europa ir dėl to nebuvo sudarytos vienodos sąlygos[3].
Kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės taip pat išreiškė susirūpinimą, kad mokesčių lengvatos, įskaitant tas, kuriomis siekiama paskatinti amerikiečius pirkti elektromobilius, diskriminuos Europos gamintojus ir pažeis Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
J. Bidenas teigia, jog neatsiprašys
Dar prieš abiejų prezidentų susitikimą Baltųjų rūmų atstovas spaudai Džonas Kirbis teigė, kad J. Bideno administracija tikėjosi, jog E. Macronas palies Infliacijos mažinimo akto klausimą.
Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje J. Bidenas pažymėjo, jog su prancūzų kolega „išsamiai aptarė“ Infliacijos mažinimo aktą. E. Macronas pabrėžė, kad jis ir J. Bidenas susitarė „iš naujo suderinti“ akto ir pramonės politikos klausimus.
J. Bidenas vis dėl to teigė „neatsiprašantis“ dėl Infliacijos mažinimo akto, tačiau pažymėjo, kad įstatyme yra tam tikrų „nesklandumų“, kuriuos reikėtų pašalinti[4].
„Yra pataisymų, kuriuos galime padaryti ir kurie iš esmės palengvins sąlygas Europos bendrovėms. Niekada nebuvo siekiama išskirti jų. Mes ketiname ir toliau kurti darbo vietas gamybos sektoriuje, bet ne Europos sąskaita“, – sakė J. Bidenas.
Prancūzijos prezidento vizitas – proga pataisyti pašlijusius santykius
Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby prieš E. Macrono vizitą teigė, kad Prancūzija yra ne tik seniausia JAV sąjungininkė, bet ir gyvybiškai svarbi pasaulinė partnerė sprendžiant daugelį svarbių klausimų.
„Jei pažvelgtumėte į tai, kas vyksta Ukrainoje, į tai, kas vyksta Ramiojo vandenyno regione, ir į įtampą su Kinija, Prancūzija iš tikrųjų yra visų šių dalykų centre. Todėl prezidentas manė, kad tai yra būtent tinkamiausia šalis pradėti valstybinius vizitus“, – teigė J. Kirby.
Vokietiją nurašė, o Prancūziją įvardijo kaip pagrindinę žaidėją
Prancūzijos pasirinkimu pirmam valstybiniam vizitui džiaugiasi ir demokratai, ir respublikonai. Kaip pažymi žurnalistas, „Fox News“ laidos vedėjas Jesse Wattersas, prezidentas J. Bidenas teisingai nusprendė pakvietęs Prancūzijos prezidentą.
„Tai pirmoji J. Bideno proga įtempti diplomatinius raumenis ir sustiprinti santykius su mūsų sąjungininkais. Ši vakarienė šįvakar labai svarbi JAV. Prancūzija šiuo metu yra bene didžiausia mūsų sąjungininkė Europoje. Vokietija nebėra tokia, kokia buvo anksčiau, ir, žinote, Prancūzija yra pagrindinė žaidėja. Anglijoje reikalai klostosi nekaip, todėl bent kartą Bidenas priėmė teisingą sprendimą. Be to, tai tarsi „atleisk man“ vakarienė po to, kai JAV iš niekur nieko iš po Prancūzijos nosies pavogė Australijos povandeninių laivų sutartį. Prisimenate? Macronas atšaukė Prancūzijos ambasadorių, o Bidenas net nežinojo, kad jis sudarė sandorį“, – situaciją nušviečia J. Wattersas[5].
JAV buvo įvariusi ir šoko, ir pykčio
Iš tiesų dar 2021 m. Australija atsisakė 66 mlrd. JAV dolerių vertės povandeninių laivų sutarties su Prancūzija ir nusprendė bendradarbiauti su JAV ir Jungtine Karalyste. Pasipiktinusi Prancūzija tuomet atšaukė savo ambasadorius JAV ir Australijoje[6].
Dėl šio sandorio Prancūzija pasijuto išduota, taip pat nusivylė brangiai kainavusia investicija. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas tuomet naująją partnerystę tarp JAV ir Australijos bei Jungtinės Karalystės apibūdino kaip nepriimtiną sąjungininkų ir partnerių elgesį.
Prancūzijos vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Attalis sakė, kad iš pradžių ši staigmena buvo sutikta su šoku ir pykčiu, o Prancūzijos prezidentas reikalavo pasikalbėti su JAV prezidentu J. Bidenu.
Viliasi, kad santykius pataisys
Dalis ekspertų teigia, kad šis politiškai ir simboliškai svarbus vizitas gali sutaisyti kiek pašlijusius Prancūzijos ir JAV santykius. Valstybinis vizitas yra vienas iš prašmatniausių Baltuosiuose rūmuose vykstančių renginių. Jį sudaro atvykimo ceremonija, abiejų lyderių spaudos konferencija ir prabangi vakarienė.
Prancūzijos vadovas tokiu vizitu JAV lankosi jau ne pirmą kartą. E. Macronas taip pat buvo ir pirmasis buvusio prezidento Donaldo Trumpo svečias valstybinėje vakarienėje[7].
Tiesa, tiek D. Trumpas, tiek ir J. Bidenas gerokai atsilieka nuo savo pirmtakų, kurie šiuo savo prezidentavimo laikotarpiu surengė gerokai daugiau valstybinių vizitų. Pavyzdžiui, prezidentas Barakas Obama tuo pačiu metu jau buvo surengęs net penkis, George’as W. Bushas – du, o jo tėvas George’as H. W. Bushas – net septynis.
