Europos Sąjunga baiminasi būti nustumta į antrą planą JAV ir Kinijos sandoriuose
Prasidėjus aukšto lygio Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo viršūnių susitikimui Pekine, Europos Sąjunga stebi situaciją iš šalies ir vis garsiau kalba apie galimas ekonomines pasekmes Europai.[1]
Briuselyje vis stiprėja nuogąstavimai, kad Vašingtonas ir Pekinas gali pradėti sudarinėti taktinius susitarimus prekybos, technologijų, energetikos ir saugumo srityse, o Europos interesai liks antraeiliai.
Europos pareigūnai baiminasi scenarijaus, kuriame JAV ir Kinija siektų stabilizuoti savo santykius Europos sąskaita, o didžiausias smūgis kristų ES pramonei ir eksporto konkurencingumui.
Retųjų žemių metalai tapo viena didžiausių Europos silpnybių
Didžiausias nerimas Europoje šiuo metu susijęs su retųjų žemių metalais. Kinija ir toliau dominuoja pasaulinėje šių strateginių žaliavų tiekimo grandinėje.
Retieji metalai būtini elektromobilių, puslaidininkių, gynybos technologijų, baterijų ir žaliosios energetikos gamybai. Europos institucijos nerimauja, kad galimas JAV ir Kinijos susitarimas pirmiausia užtikrintų amerikiečių prieigą prie Kinijos išteklių, o Europa liktų pažeidžiama dėl eksporto ribojimų ir galimų tiekimo sutrikimų.
Konsultacijų bendrovės „Arthur Little“ ekspertas Ilya Epikhinas teigė, kad Kinija jau dabar selektyviai išduoda eksporto licencijas ir išlaiko spaudimo priemones tiekimo grandinėse, kurios laikomos strategiškai jautriomis, ypač gynybos ir pažangių technologijų sektoriuose.
Vokietijos ir Japonijos pramonė jau susiduria su Kinijos spaudimu
Pranešama, kad Vokietijos ir Japonijos gamybos sektoriai jau pajuto Kinijos taikomų apribojimų poveikį sunkiesiems retųjų žemių metalams.
Nors Europa ir Japonija investuoja į alternatyvias tiekimo grandines bei naujus projektus už Kinijos ribų, ekspertai perspėja, kad visiškas priklausomybės sumažinimas užtruks dar daugelį metų.
„Project Blue“ tyrimų direktorius Davidas Merrimanas teigė, kad situacija „greičiausiai dar pablogės prieš pradėdama gerėti“.
Tuo metu ES Saugumo studijų instituto (EUISS) ataskaitoje konstatuojama, kad Europa atsilieka nuo Kinijos, nepaisant ambicingų tikslų pagal 2023 metų Kritinių žaliavų aktą. Dokumente pažymima, kad ES vis dar nesukūrė finansinių mechanizmų, kurie leistų Europos projektams konkuruoti su Kinijos valstybės subsidijuojama pramone.
Briuselis baiminasi Kinijos prekių antplūdžio Europos rinkoje
Vienas didžiausių Europos košmarų – galimas Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo „valdomos prekybos“ susitarimas, kuris paliktų ES viena susidoroti su ekonominėmis pasekmėmis.
Tokiu atveju Kinijos gamintojų pertekliniai elektromobilių, baterijų ir pramonės produktų pajėgumai galėtų dar agresyviau plūsti į Europos rinką.
Kinijos elektromobiliai jau dabar gaminami 25–50 proc. pigiau nei europietiški modeliai. Pavyzdžiui, kiniškas SUV modelis MG4 kainuoja apie 30 tūkst. eurų, tuo metu panašus „Volkswagen ID.3“ Europoje startuoja nuo maždaug 40 tūkst. eurų.
Analitikai perspėja, kad toks kainų skirtumas gali smarkiai paveikti Europos automobilių pramonę, kuri ir taip susiduria su didėjančia konkurencija bei aukštomis energijos kainomis.
Ekspertai perspėja, kad Donaldas Trumpas pirmiausia gins tik JAV interesus
Vokietijos Maršalo fondo ekspertas Jonas Parello-Plessneris teigė, kad dabartinės D. Trumpo ir Xi Jinpingo derybos tampa vis labiau dvišalės.
„Vienas dalykas aiškus – Trumpas kalbės tik už save“, – sakė jis.
Tuo metu Baltieji rūmai jau svarsto naujus muitus Kinijos prekėms po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas anksčiau šiais metais panaikino dalį ankstesnių tarifų.
Kinijos pareigūnai taip pat siunčia signalus, kad atsakys į kiekvieną naują Vašingtono ekonominį spaudimą. Pranešama, kad Pekinas neseniai perspėjo JAV verslo lyderius, jog Kinija „atsakys kiekvieną kartą“, kai Vašingtonas imsis naujų prekybos ar investicinių apribojimų.
Naujas JAV ir Kinijos prekybos karas smogtų ir Europai
Briuselis taip pat nerimauja dėl galimo naujo JAV ir Kinijos prekybos karo etapo.
Ekspertai perspėja, kad sankcijų eskalacija ir didesni muitai paveiktų Europos ekonomiką per silpnesnę pasaulinę paklausą, tiekimo grandinių sutrikimus bei finansų rinkų svyravimus.
Jonas Parello-Plessneris pabrėžė:
„Jei Kinija pradės žaisti kietai prieš Trumpą, Europa iš to nelaimės nieko.“
ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius jau anksčiau pareiškė, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi stiprinti savo pramonės politiką ir ginti Europos darbo vietas bei bendroves.
„Kovosime dantimis ir nagais už kiekvieną Europos darbo vietą, už kiekvieną Europos bendrovę ir kiekvieną atvirą sektorių, jei matysime nesąžiningą elgesį“, – sakė jis.
Pekino viršūnių susitikimas priminė Europos priklausomybę nuo dviejų supervalstybių
Dabartinis JAV ir Kinijos viršūnių susitikimas dar kartą išryškino, kad didelė dalis Europos ekonominės ateities priklauso nuo dviejų pasaulio supervalstybių sprendimų.
Nei Vašingtonas, nei Pekinas kol kas nerodo ženklų, kad būtų pasirengę daryti reikšmingų nuolaidų Europos interesams.
Dėl to Briuselyje vis dažniau kalbama apie būtinybę spartinti strateginę autonomiją, mažinti priklausomybę nuo Kinijos žaliavų ir stiprinti Europos technologinį bei pramoninį savarankiškumą.
