Didžiosios valstybės pasmerkė Irano veiksmus ir signalizuoja pasirengimą imtis konkrečių veiksmų
Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai ir Japonija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė Irano išpuolius prieš komercinius laivus ir energetikos infrastruktūrą Persijos įlankoje. Šalys paragino Teheraną nedelsiant nutraukti veiksmus, kurie kelia grėsmę tarptautinei prekybai ir destabilizuoja regioną.
Pareiškime pabrėžta, kad šios valstybės yra pasirengusios prisidėti prie „tinkamų pastangų“, siekiant užtikrinti saugų laivybos judėjimą per Hormūzo sąsiaurį. Nors konkrečios priemonės kol kas nėra detalizuotos, akivaizdu, kad kalbama apie platesnį koordinuotą atsaką, kuris galėtų apimti tiek diplomatinį, tiek karinį komponentą.
Šalys taip pat išreiškė palaikymą valstybėms, kurios jau pradėjo pasirengimo veiksmus, ir pabrėžė, kad būtina stabilizuoti energijos rinkas. Tai rodo, kad situacija vertinama ne tik kaip regioninė krizė, bet ir kaip globali ekonominė grėsmė.
Iš pradžių skeptiškos Europos valstybės keičia poziciją po naujausių išpuolių
Pradžioje daugelis Europos valstybių atsargiai vertino JAV raginimus prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio apsaugos. Vokietija ir Graikija buvo tarp šalių, kurios aiškiai pareiškė neketinančios siųsti karinių jūrų pajėgų į regioną.
Tačiau situacija ėmė keistis po naujausių atakų prieš energetikos infrastruktūrą ir komercinius laivus. Didėjantis nestabilumas ir grėsmė pasaulinei energetikai paskatino peržiūrėti ankstesnes pozicijas.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pabrėžė, kad šis sąsiauris yra kritiškai svarbus pasaulinei prekybai ir turi išlikti atviras. Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kovo viduryje ragino sąjungininkus aktyviau įsitraukti, siūlydamas siųsti karo laivus ar kitą paramą tanklaivių apsaugai.
Hormūzo sąsiauris tampa strateginiu konfliktų tašku, kuriame susikerta pasaulio interesai
Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos maršrutų, per kurį transportuojama apie penktadalis visos pasaulio naftos ir didelė dalis suskystintų gamtinių dujų. Dėl to bet koks jo sutrikimas iš karto turi pasaulinį poveikį.
Krizė paaštrėjo po JAV ir Izraelio smūgių Iranui vasario pabaigoje. Netrukus po to prasidėjo atsakomieji išpuoliai, įskaitant atakas prieš tanklaivius ir energetikos objektus regione. Kai kurie laivai buvo apgadinti, o jų įgulos buvo priverstos evakuotis.
Per konfliktą jau užfiksuota bent kelios dešimtys incidentų jūroje. Dėl to dalis laivybos bendrovių stabdo reisus, keičia maršrutus arba laukia saugesnių sąlygų. Tuo pačiu smarkiai išaugo draudimo kaštai ir transportavimo kainos.
Energetikos rinkos jau patiria spaudimą, o ilgalaikės pasekmės gali būti dar rimtesnės
Nors sąsiauris nėra visiškai uždarytas, laivyba jame vyksta ribotai ir selektyviai. Kai kurie laivai praleidžiami, tačiau kiti susiduria su padidėjusia rizika arba yra priversti ieškoti alternatyvių maršrutų.
Šie trikdžiai jau daro tiesioginį poveikį pasaulinėms energijos rinkoms. Naftos kainos išlieka aukštos, o rinkos dalyviai vis labiau nerimauja dėl tiekimo stabilumo.
Ekspertai įspėja, kad jei situacija nesikeis, pasekmės gali būti ilgalaikės ir paveikti ne tik energetikos sektorių, bet ir visą pasaulio ekonomiką. Ypač pažeidžiamos gali būti mažesnės ir importui priklausomos valstybės.
Europos šalys ir Japonija savo pareiškime pabrėžė, kad Irano veiksmai gali turėti pasekmių viso pasaulio gyventojams. Todėl, jų teigimu, būtina užtikrinti laivybos laisvę ir stabilumą tarptautiniuose vandenyse, kol situacija dar labiau nepablogėjo.
