JAV sprendimai dėl ginklų tiekimo gali apriboti Europos gynybos galimybes
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos pastarosiomis savaitėmis priimtas sprendimas apriboti Ukrainos prieigą prie pagrindinių JAV technologijų, skirtų naikintuvams F-16 turėjo, neigiamos įtakos Europos pasitikėjimui svarbiausiu ginklų tiekėju. Problema ta, kad europiečiai beveik nieko negali padaryti, rašo „Euractiv“.[1]
Prieš dešimtmečius, kai daugelis Europos šalių pradėjo pirkti ginklus iš JAV, tik nedaugelis nerimavo dėl per didelio pasitikėjimo galingu tiekėju. Priešingai, toks sąjungininkas kaip Amerika, kuri pastaraisiais metais Europos teritorijoje atidarė gamyklas naikintuvų pardavimui ir priežiūrai, buvo vertinamas kaip saugumo garantija, sakoma straipsnyje.
Dabar europiečiams nerimą kelia tai, kad jie gali prarasti prieigą prie amerikietiškų ginklų. JAV vyriausybė, nacionalinio saugumo sumetimais, turi teisę sustabdyti savo orlaivių ir kitos įrangos eksploatavimą arba atsisakyti teikti techninę priežiūrą ir parduoti atsargines dalis.
Jei Jungtinės Valstijos staiga atsisakys suteikti prieigą prie savo programinės įrangos ar kitos svarbios informacijos, būtinos sistemų veikimui, europiečių galimybės reaguoti į grėsmes bus labai apribotos.
JAV ginklų tiekimo politika verčia Europą pasirinkti tarp saugumo ir nepriklausomybės
Tačiau po dešimtmečius trukusio JAV įrangos ir ginklų pirkimo Europa nelabai beturi iš ko rinktis. Tai, kad D. Trampas pastarosiomis dienomis vėl apsigalvojo ir atnaujino paramos tiekimą Ukrainai, nepadėjo sumažinti Europą apėmusio nerimo. Netgi priešingai, tokie D. Trampo nuotaikos šuoliai tik sustiprins nuogąstavimus, kad Europa tapo visiškai priklausoma nuo JAV.[2]
Europos šalys į tai reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, Nyderlandai nusprendė neatsisakyti savo ankstesnio sprendimo investuoti į naujausius amerikiečių naikintuvus F-35, kaip tai padarė Belgija ir Čekija. Vokietija nagrinėja sutarties su JAV dėl 35 F-35A naikintuvų pirkimo „nutraukimo“ klausimą. O Norvegija užsisakė dar daugiau F-35. Švedija nusprendė atsargiai pirkti papildomus ginklus iš Vašingtono, o kadenciją baigiantis Portugalijos gynybos ministras pasiūlė iš viso nepasirašyti sutarties dėl F-35 įsigijimo.
Europiečiai, kalbant apie gynybą, vis dar yra labai priklauso nuo amerikiečių įrangos.
„F-35 yra pats geriausias rinkoje tiek našumo, tiek kainos ir kokybės santykio prasme. Artimiausiais dešimtmečiais Europoje nebus jokių alternatyvų F-35“, – pabrėžė Belgijos gynybos ministras Teo Frankenas (Theo Franken).
Alternatyvų F-35 naikintuvams nelabai yra, bet teks ieškoti
Europiečių naikintuvai yra gerokai prastesni už amerikiečių gaminamus lėktuvus, nors prancūzų „Rafale“ ir Švedijos „Gripen“ gaminami daugiausia Europoje ir ilgainiui jie kainuos mažiau.
Tačiau naujo orlaivio sukūrimas trunka metus, jei ne dešimtmečius. Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos iniciatyva sukurti naujos kartos naikintuvą prasidėjo prieš daugelį metų, tačiau nebus baigta mažiausiai iki 2040 m.
„Flight Global“ duomenimis, Europoje 13 šalių naudoja arba yra nusipirkusios naikintuvus F-35, o devynios pradėjo eksploatuoti arba užsakė ankstesnę versiją – F-16. Ateinančiais metais JAV planuoja į Europą pristatyti dar šimtus naikintuvų.
Pasak SIPRI ekspertų grupės, 2020–2024 m. Jungtinės Valstijos tiekė 64 proc. visų ginklų Europos NATO narėms – daug daugiau nei per ankstesnius penkerius metus. Jungtines Valstijas tiekėjų sąraše seka Prancūzija ir Pietų Korėja (po 6,5 proc.), Vokietija (4,7 proc.) ir Izraelis (3,9 proc.).
Tačiau dabartinė padėtis gali suteikti pranašumą Europos karinės pramonės kompleksui. Pavyzdžiui, amerikiečių F-16 naikintuvus Ukrainos danguje gali pakeisti prancūziškas „Mirage 2000“ arba „Dassault Rafale“. Vašingtono politika gali paskatinti ES lyderius skirti papildomų lėšų savo karinės įrangos gamybai. Šią savaitę ES lyderiai susitiks Briuselyje aptarti, ar pereiti prie vietoje gaminamų ginklų ir įrangos. Europos Komisija dar kartą paragino ES šalis kartu įsigyti daugiau Europos gynybos įrangos, kad būtų galima kurti didelio masto programas ir sukurti bendrą gynybos rinką. Idėja nėra nauja, tačiau D. Trampo pastangomis ji turi gali būti įgyvendinta.
Lockheed Martin F-35 Lightning II: penktos kartos naikintuvas, pasiruošęs dominuoti oro erdvėje
Tai – penktos kartos JAV karinių oro pajėgų stealth technologija paremtas, universalus naikintuvas. Pagrindinė jo paskirtis – oro erdvės užvaldymas ir šturmas ore. Pagrindinis programos partneris yra „Lockheed Martin“, taip pat prisideda „Northrop Grumman“ ir „BAE Systems“ kompanijos. 2023 m. JAV naudojo tik du penktos kartos naikintuvus – F-35 ir F-22 Raptor.[3]
F-35 Lightning II gaminamas trijų pagrindinių modifikacijų – įprasto tūpimo (F-35A), vertikalaus tūpimo bei kilimo (F-35B) ir pritaikyti kilti nuo lėktuvnešių (F-35C).
Naikintuvo programa kurti pradėta nuo Lockheed Martin X-35 prototipo. Programą didele dalimi finansuoja JAV pajėgos, tačiau prie jos prisideda ir pagrindiniai NATO partneriai, kaip JK, Australija, Kanada, Italija, Norvegija, Nyderlandai. Iš pradžių šie orlaiviai buvo pradėti ruošti ir Turkijai, tačiau šie planai buvo sustabdyti, kai Turkija iš Rusijos įsigijo zenitinių raketų sistemą S-400.
Pirmasis orlaivio skrydis įvyko 2006 m. gruodžio 15 d.
Pirmą kartą kovos veiksmuose šis naikintuvas buvo panaudotas Izraelio ginkluotųjų pajėgų 2018 m.
JAV planuoja iki 2044 m. įsigyti 2 456 tokius orlaivius ir jie sudarys didžiąją dalį oro pajėgų turimų naikintuvų. JAV ir NATO pajėgos tikisi šią programą naudoti iki 2070 m.
