Prancūzijoje termometrai pakilo iki 42,5 laipsnio, o Paryžiuje – iki 38 laipsnių
Nauja karščio banga rugpjūčio 13-ąją apėmė didelę Vakarų ir Pietų Europos dalį. Ypač aukšta temperatūra fiksuota Prancūzijoje, kur nacionalinė meteorologijos tarnyba „Météo-France“ šalies centrinėje dalyje esančiame Châteaumeillant užregistravo 42,5 °C. Tai buvo aukščiausia tos dienos temperatūra šalyje. Paryžiuje oras įkaito iki 38 °C, o didelėje Prancūzijos dalyje galiojo perspėjimai dėl karščio.
Karščio mastą rodo ir gyventojų skaičius. AFP analizės duomenimis, daugiau kaip 135 mln. europiečių rugpjūčio 13 dieną turėjo susidurti su aukštesne nei 35 °C temperatūra. Dar platesnėje teritorijoje, kurioje gyvena apie 340 mln. žmonių, temperatūra bent tam tikru dienos metu turėjo viršyti 30 °C. Tai sudaro beveik tris penktadalius Europos gyventojų.
Skaičiavimai atlikti sugretinus Vokietijos meteorologijos tarnybos DWD orų prognozių modelį su Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2025 metų gyventojų tankio prognozėmis. Į paveiktų gyventojų skaičių buvo įtraukiami žmonės, kurių gyvenamoje vietoje modelis bent vienu paros momentu rodė daugiau kaip 30 arba 35 °C.
Austrijos organizacija „Klimadashboard“ įspėja, kad tikrasis karščio veikiamų žmonių skaičius gali būti dar didesnis. DWD modelio erdvinė raiška siekia apie 6,5 kilometro, todėl jis nevisiškai atspindi miestų šilumos salos efektą, kai tankiai užstatytos teritorijos įkaista labiau už aplinkines kaimo vietoves.
Italijoje ir Ispanijoje ekstremalaus karščio zonoje atsidūrė dešimtys milijonų žmonių
Italijoje itin aukšta temperatūra palietė maždaug 29 mln. gyventojų. Didžiausias karštis prognozuotas vakarinėje šalies pakrantėje, Po upės slėnyje, pietiniuose regionuose bei salose. Tai reiškia, kad karščio zona apėmė praktiškai visą šalį – nuo tankiai gyvenamos ir pramoninės šiaurės iki Viduržemio jūros pakrančių pietuose.
Ispanijoje aukšta temperatūra paveikė apie 25 mln. žmonių. Nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET rugpjūčio 13 dieną centriniuose šalies regionuose fiksavo apie 37 °C. Didelė Pirėnų pusiasalio dalis su aukšta temperatūra ir sausra susiduria jau ne pirmą kartą šią vasarą.
Dabartinė karščio banga Europoje nėra pavienis šios vasaros epizodas. „Copernicus Climate Change Service“ duomenimis, 2026 metų birželis Vakarų Europoje buvo karščiausias per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė mėnesio temperatūra šiame regione siekė 20,74 °C ir buvo 3,06 °C aukštesnė už 1991–2020 metų birželio vidurkį.
Visoje Europoje birželio vidutinė sausumos oro temperatūra siekė 19,14 °C – 1,78 °C daugiau už 1991–2020 metų vidurkį. Tai buvo antras karščiausias birželis Europoje turimuose duomenyse, nusileidęs tik 2019 metams.
Jungtinėje Karalystėje 36 laipsnių riba pasiekta net 40 meteorologinių stočių
Karštis neapsiribojo Viduržemio jūros regionu. Jungtinėje Karalystėje 40 meteorologinių stočių centrinėje ir pietinėje Anglijoje rugpjūčio 13 dieną užfiksavo 36 °C arba aukštesnę temperatūrą. Tai tapo karščiausia 2026 metų diena šalyje.
Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba „Met Office“ tuo metu skelbė, kad šalis juda link galimai karščiausios vasaros per visą stebėjimų istoriją. Tokia perspektyva išsiskiria tuo, kad Jungtinėje Karalystėje įprastai vyrauja gerokai švelnesnis jūrinis klimatas, todėl ilgesni ekstremalaus karščio laikotarpiai kelia papildomų problemų gyventojams ir infrastruktūrai.
„Copernicus“ duomenys rodo, kad pietinė Jungtinės Karalystės dalis jau birželį buvo tarp Europos regionų, kuriuose kritulių kiekis buvo mažesnis už daugiametį vidurkį. Panašios sąlygos vyravo didelėje Vakarų ir Vidurio Europos dalyje, Italijoje bei dalyje Rytų Europos.
Sausra kartu su aukšta temperatūra padidina ir gaisrų riziką. Kai dirvožemis bei augmenija ilgą laiką negauna pakankamai drėgmės, ugnis gali plisti greičiau, o jos gesinimas tampa sudėtingesnis.
Karštis ir sausra kursto miškų gaisrus nuo Graikijos iki Anglijos
Dar viena šios vasaros problema – gaisrai. Šiaurinėje Graikijoje šimtai turistų buvo evakuoti laivais, kai miško gaisras priartėjo prie dviejų populiarių kurortų. Tuo pat metu Anglijos Vakarų Midlandso regione ugniagesiai kovojo su gaisrais, kurie sausros sąlygomis pasiekė gyvenamąsias teritorijas ir apgadino namus.
„Copernicus“ duomenimis, neįprastai sausos sąlygos didelėje Europos dalyje buvo fiksuojamos jau birželį. Ypač didelė gaisrų rizika tuo metu susiformavo Pirėnų pusiasalyje, o sausėjantis dirvožemis Vakarų ir Vidurio Europoje dar labiau sustiprino gegužę pradėjusią formuotis sausrą.
Birželį didelėje Prancūzijos dalyje, Vidurio ir Rytų Europoje bei kai kuriose šiaurės rytinėse žemyno teritorijose upių debitas taip pat buvo mažesnis už įprastą. Tokios sąlygos rodo, kad problema apima daugiau nei vien aukštą oro temperatūrą – ilgalaikis karščio ir kritulių trūkumo derinys veikia vandens išteklius, žemės ūkį ir gamtines ekosistemas.
2026 metų vasarą kelios karščio bangos sekė viena po kitos. „Copernicus“ nurodo, kad intensyvus karštis Vakarų Europą pasiekė jau gegužę, antroji stipri banga susiformavo birželio antroje pusėje, o dar viena – liepos pradžioje. Rugpjūčio karščiai pratęsė neįprastai ilgą ekstremalių temperatūrų sezoną.
Europa šyla sparčiau už kitus žemynus, o karščio bangos tampa dažnesnės
Pasaulio meteorologijos organizacija nurodo, kad Europa yra sparčiausiai šylantis pasaulio žemynas. Per kelis pastaruosius dešimtmečius temperatūra čia kilo daugiau kaip du kartus sparčiau už pasaulinį vidurkį. Šią tendenciją patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono duomenys.
„Copernicus“ 2026 metų birželio duomenys rodo, kad ekstremalus karštis apėmė ne tik sausumą. Vidutinė jūros paviršiaus temperatūra už poliarinių regionų ribų birželį siekė 20,86 °C ir buvo aukščiausia kada nors užfiksuota šiam mėnesiui. Vakarų Viduržemio jūroje ir prie Europos Atlanto vandenyno pakrančių taip pat registruotos jūrinės karščio bangos.
Mokslininkai dažnėjančias ir intensyvėjančias karščio bangas sieja su žmogaus veiklos sukelta klimato kaita. Tai nereiškia, kad kiekvieną konkrečią karštą dieną lemia vienas veiksnys – orus formuoja atmosferos cirkuliacija, aukšto slėgio sritys, vandenynų temperatūros ir kiti procesai. Tačiau ilgalaikė temperatūros kilimo tendencija didina tikimybę, kad ekstremalaus karščio epizodai bus stipresni ir truks ilgiau.
2026 metų birželį vidutinė pasaulio temperatūra buvo 0,56 °C aukštesnė už 1991–2020 metų birželio vidurkį ir 1,39 °C aukštesnė už apskaičiuotą 1850–1900 metų ikipramoninio laikotarpio lygį. Tai buvo antras šilčiausias birželis pasaulyje ERA5 duomenų rinkinyje.
Per ketverius metus karštis Europoje pareikalavo daugiau kaip 200 tūkst. gyvybių
Ekstremalus karštis yra ne vien meteorologinis rekordas. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono vadovas Hansas Henri P. Kluge 2026 metų birželį paskelbė, kad per pastaruosius ketverius metus Europos Sąjungoje ir su ja susijusiose šalyse su karščiu siejama daugiau kaip 200 tūkst. mirčių.
Didžiausią riziką aukšta temperatūra kelia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ir žmonėms, dirbantiems lauke. PSO pabrėžia, kad didelės dalies su karščiu susijusių mirčių galima išvengti tinkamai pasirengus.
Tarp rekomenduojamų priemonių organizacija nurodo karščio ir sveikatos veiksmų planus, vėsinimo centrų tinklus, didesnį pavėsio kiekį miestuose, socialinių tarnybų pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms bei darbo grafikų keitimą, kad darbuotojai mažiau laiko praleistų kaitriausiu paros metu. Sveikatos priežiūros įstaigoms taip pat rekomenduojama iš anksto pasirūpinti pakankamu darbuotojų skaičiumi per karščio bangas.
Dabartinė rugpjūčio karščio banga todėl yra platesnės 2026 metų Europos vasaros dalis: rekordiniam Vakarų Europos birželiui sekė nauji karščio epizodai, sausra ir gaisrai. Rugpjūčio 13 dieną daugiau kaip 135 mln. žmonių vėl atsidūrė teritorijose, kur temperatūra viršijo 35 °C, o šimtams milijonų teko bent 30 °C karštis.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Millions across Europe swelter through a new wave of extreme temperatures. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/13/millions-across-europe-swelter-through-a-new-wave-of-extreme-temperatures
Copernicus Climate Change Service. (2026). Record heatwave brings hottest June for western Europe during second-warmest June globally. https://climate.copernicus.eu/copernicus-record-heatwave-brings-hottest-june-western-europe-during-second-warmest-june-globally
World Health Organization Regional Office for Europe. (2026). Europe lost 200 000 people to heat in 4 years yet nearly all of them were preventable. https://www.who.int/europe/news/item/11-06-2026-statement—europe-lost-200-000-people-to-heat-in-4-years-yet-nearly-all-of-them-were-preventable
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie karščio bangą Europoje, jos poveikį ir apsaugos priemones, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslų ir aktualų informaciją apie karščio bangą Europoje, jos poveikį ir galimas pasekmes, taip pat patarimus, kaip apsisaugoti, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes karščio bangos ir klimato kaita yra svarbios problemos, su kuriomis susiduria ne tik Europa, bet ir Lietuva. Informacija apie galimas pasekmes ir apsaugos priemones yra reikšminga visuomenei, ypač šiuo metu, kai klimato ekstremumai tampa vis dažnesni.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie karščio bangas Europoje, jų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, bei praktinius patarimus, kaip apsisaugoti. Tai yra aktuali tema, ypač atsižvelgiant į klimato kaitos kontekstą.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie karščio bangas ir jų poveikį, taip pat siūlo praktinius patarimus, kaip apsisaugoti. Jame nėra emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo skatinimo.
