Sunkiai sergantys ligoniai Estijoje galės atsisakyti gyvybę palaikančio aparato?
Estijos parlamentinis Socialinių reikalų komitetas patvirtino svarbų įstatymo projektą, kuris leistų pacientams oficialiai atsisakyti gyvybę palaikančio gydymo. Šiuo žingsniu siekiama užtikrinti orią, žmogaus valia paremtą gyvenimo pabaigą. Panašūs siūlymai prieš dar prieš šešis metus nuskambėjo ir Lietuvoje.
Pasak komiteto pirmininkės Signės Rysalo, valstybė turi pareigą gerbti kiekvieno žmogaus įsitikinimus, vertybes ir sprendimus. Numatoma, kad nuo 2027 metų žmonės galės skaitmeniniu būdu pateikti pareiškimą sveikatos informacinėje sistemoje, nurodydami, kokio gydymo jie nenori esant sunkiai diagnozuotai būklei[1].
Tai galios tiek pilnamečiams, tiek riboto veiksnumo asmenims, jei gydytojas įvertins jų gebėjimą priimti sprendimus.
Pareiškimą dėl gydymo nutraukimo būtų galima bet kada atnaujinti ar nutraukti
Įstatymo projektas leidžia atsisakyti įvairių gyvybę palaikančių procedūrų – gaivinimo, dirbtinės plaučių ventiliacijos, zondinio maitinimo, dializės, gydymo antibiotikais, chemoterapijos, operacijų ir kitų intervencijų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis sprendimas neturi nieko bendro su eutanazija ar pagalba nutraukiant gyvybę – tai aiškiai nurodyta įstatymo projekte.
Pacientas prieš priimdamas sprendimą turės pasitarti su gydytoju, o pareiškimą bet kada bus galima atnaujinti ar atšaukti. Tokia tvarka, pasak S. Rysalo, leis gydytojams būti tikriems, kad gydymo nutraukimas atitinka paciento valią, o ne aplinkinių interpretacijas ar spaudimą.
Iki šiol notaro patvirtinti pareiškimai dažnai nepasiekdavo gydytojų, todėl šis įstatymas iš esmės keičia sistemą – gydytojai galės realiu laiku matyti paciento pageidavimus.
Komiteto pirmininko pavaduotoja Ryna Solman atkreipė dėmesį, kad sprendimai dėl gyvenimo pabaigos visuomenėje yra labai jautri tema, todėl būtina pasirūpinti, kad sistema būtų saugi ir neleistų jokio piktnaudžiavimo.
Įstatymas turėtų įsigalioti 2027 m., o iki tol planuojama paruošti informacines sistemas, apmokyti medikus ir informuoti visuomenę. Pirmasis svarstymas parlamente vyks balandžio 23 d. – tai gali tapti istoriniu žingsniu, keičiančiu požiūrį į orią gyvenimo pabaigą visame regione.
Įstatymo projektą sukritikavo specialistai: reikalinga ir derama emocinė parama
Vasario mėnesį Socialinių reikalų ministerija parengė teisės akto projektą, kuris leistų asmenims įrašyti savo pageidavimus dėl gydymo nacionaliniame sveikatos portale[2].
Pirminiame įstatymo variante buvo teigiama, kad prašymas neatgaivinti (DNR) bus tenkinamas tik tuo atveju, jei gydytojai nuspręs, kad paciento būklė yra negrįžtama.
Tai sukėlė sveikatos priežiūros darbuotojų pasipiktinimą, kurie teigė, kad toks reikalavimas yra ne tik mediciniškai nerealus, bet ir etiškai problemiškas.
„Jūs prašote gydytojų nuspėti ateitį, – sakė anesteziologė daktarė Katrin Elmet.
Ji įspėjo, kad tai gali priversti medikų komandas gaivinti pacientus prieš jų aiškiai išreikštą valią, ypač atsižvelgiant į tai, kad paramedikams – dažnai pirmiesiems atvykusiems į įvykio vietą – neleidžiama vertinti tolesnių paciento gydymo prognozių.
Vis dėlto ekspertai teigia, kad vien teisinių pokyčių nepakanka – be tinkamo skausmo malšinimo ir emocinės paramos paskutinėmis dienomis gyvenantiems žmonėms teisė atsisakyti gydymo gali būti niekinė.
Lietuvoje tobulinimas „beviltiško gaivinimo“ teisinis reguliavimas
Tuo tarpu 2019 metais Lietuvoje Seimo Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė siūlymui tobulinti Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą – keičiamos formuluotės, kurios iki šiol kėlė painiavą gydytojams ir pacientams[3].
Komiteto pirmininkės Astos Kubilienės iniciatyva įstatymo projekte buvo aiškiai apibrėžta sąvoka „beviltiškas gaivinimas“. Pagal ją, tai – gaivinimas, kai paciento gyvybinėms funkcijoms atkurti nėra veiksmingų gydymo galimybių, o organizmo sistemos jau pažeistos negrįžtamai. Tokiais atvejais nebėra pagrįstos medicininės vilties atkurti buvusią paciento būklę.
Svarbiausia anuomet siūlyta naujovė – abipusė sprendimų priėmimo teisė. Tai reiškia, kad sprendimą nepradėti ar nutraukti beviltišką gaivinimą galės inicijuoti tiek pats pacientas (ar jo atstovas), tiek gydytojų konsiliumas, jei tam yra rašytinis paciento sutikimas.
Šiuo pokyčiu siekiama suderinti mediciną su žmogaus teisėmis – pagarba orumui, savarankiškumui ir etikai.
Šiuo metu galioja tvarka, reikalaujanti gaivinti visus pacientus, išskyrus atvejus, kai yra akivaizdūs mirties požymiai arba paciento gyvybei grėstų pavojus.
