Nuo rudens Estijoje pradedamas nacionalinis DI eksperimentas su 10–11 klasių moksleiviais
Nuo šio rudens visos Estijos 10–11 klasių mokyklos pradės naudoti naują dirbtinio intelekto programą pavadinimu TI-hüpe („DI šuolis“), kuri skirta ne pateikti atsakymus, o skatinti mokymąsi. Nors galutinė DI modelio versija dar nebaigta, pirmieji metai bus laikomi bandomaisiais. Programos kūrėjai derasi dėl licencijos su JAV bendrove „OpenAI“, o projekto pirmųjų metų biudžetas siekia apie 3 mln. eurų.
Skirtingai nei dauguma dabartinių dirbtinio intelekto įrankių, naujasis modelis bus pritaikytas specialiai mokiniams, tačiau neteiks jiems paruoštų sprendimų. „Jis veiks kaip mokytojo padėjėjas ir užduos klausimus, skatins pažinti, gilintis, bet nepateiks atsakymų į rankas“, aiškina „AI Leap“ vadovas Ivo Visakas[1].
Tačiau kol kas lieka neaišku, kaip tiksliai šis įrankis bus integruotas į mokyklų veiklą: ar naudoti per pamokas, ar namų darbams, naudojant kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Pasak I. Visako, kiekviena mokykla pati nuspręs, kaip geriausia jį įgyvendinti. Esami DI įrankiai mokiniams liks prieinami, tačiau pagrindinė jų problema yra netikslūs atsakymai ir kritinio mąstymo nykimas.
Skubėjimas kelia nerimą mokytojams ir tyrėjams
Estijos mokyklų pasirengimas naudoti DI labai nevienodas. Pasak Talino universiteto tyrimų, apie pusė mokytojų jau naudoja kažkokią DI formą, ir dažniausiai tai vyresnio amžiaus pedagogai. Tačiau tempas, kuriuo diegiamas naujasis modelis, kelia nerimą. „Tai labai neramina ir iš esmės mes neturime laiko pasiruošti“, sakė DI pedagogė Diana Poudel.
Mokytojams skirti mokymai suplanuoti tik rugpjūčio pabaigoje, likus vos kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios. D. Poudel kritikuoja sprendimą kurti naują modelį nuo nulio:
„Tai svajonė, kuri nesutampa su realybe. Jei mokinys motyvuotas tai jis jau dabar naudojasi ChatGPT, kad geriau suprastų chemijos formules ar surastų klaidas matematikos užduotyje. Bet jei motyvacijos nėra, jis ir toliau ieškos lengviausio kelio.“
Psichologė Grete Arro taip pat sako, kad sprendimas įgyvendinamas pernelyg skubotai. „Apie tai jau kalbu nuo vasario. Mes dirbame su tuo, ką turime, bet tai neturėtų taip vykti“, pažymėjo ji[2].
Estijos švietimo sistema jau dabar yra viena pažangiausių pasaulyje. 2022 m. PISA tyrime ji užėmė pirmą vietą Europoje pagal matematikos, gamtos mokslų ir kūrybinio mąstymo rezultatus, o skaityme nusileido tik Airijai. Ir visa tai, šaliai, kurioje gyvena vos 1,4 mln. žmonių.
Estijos švietimo strategija: ne draudimai, o pasitikėjimas technologijomis
Skirtingai nei Anglijoje ar kitose Europos valstybėse, Estija neuždraudė mobiliųjų telefonų mokyklose. Priešingai, jie laikomi mokymosi priemone. „Tai būtų labai keista žinia 16-mečiui: leisti jam balsuoti internetu per telefoną, bet neleisti naudoti ChatGPT per pamokas“, sakė Estijos švietimo ir mokslo ministrė Kristina Kallas Londone vykusio pasaulinio švietimo forumo metu.
Pasak jos, telefonų naudojimą reguliuoja pačios mokyklos, bet bendra kryptis aiški – išmanieji įrenginiai yra integruota mokymosi proceso dalis. Nuo rugsėjo kiekvienas 10–11 klasių moksleivis turės savo asmeninę DI paskyrą. Iki 2027 m. nemokamą prieigą prie aukščiausio lygio DI įrankių turės 58 tūkst. mokinių ir 5 tūkst. mokytojų.
Toks požiūris nėra atsitiktinis. Estija jau seniai laikoma Europos skaitmeninės edukacijos lydere. Dar 1997 m. šalis pradėjo „Tigro šuolio“ (Tiigrihüpe) programą, kurios metu visos mokyklos buvo prijungtos prie interneto. Dabar DI laikomas logišku tęsiniu šiai skaitmeninei transformacijai.
Pasak ministrės Kallas, DI modelis pakeis ir tai, kaip vertinamas mokinių žinojimas. Kalbama apie atsisveikinimą su tradiciniais rašiniais, „išmok – pakartok – pritaikyk“ modeliu, kuris švietime vyravo šimtmečius. Jo vietą užims žodiniai vertinimai, aukštesnio lygio pažintinių gebėjimų ugdymas, nes viską, kas automatizuojama, DI atliks greičiau ir tiksliau.
„Tai evoliucinis iššūkis. Arba tapsime aukštesnio lygio mąstytojais, arba technologijos perims mūsų sąmonę“, teigė K. Kallas.
