
Tartu mokyklose slėptuvių langai dengiami plėvele, kad sprogimo metu stiklas nesužalotų vaikų
Estijos Tartu miestas pradėjo dengti švietimo įstaigų slėptuvių langus apsaugine plėvele. Priemonė skirta tam, kad galimo sprogimo metu stiklas nesubyrėtų į patalpas ir nesužalotų mokinių ar darbuotojų. TVP World šią priemonę sieja su didėjančia dronų grėsme, o pirminė informacija remiasi Estijos visuomeninio transliuotojo ERR pranešimu.
Darbai pradėti per vasaros atostogas, kai mokyklų patalpose lengviau vykdyti saugumo pritaikymus netrikdant pamokų. ERR nurodo, kad praėjusią savaitę tokie darbai vyko Karlovos mokyklos pirmame aukšte. Plėvele dengiami ne tik pačių slėptuvių langai, bet ir langai maršrutuose, kuriais žmonės turėtų judėti į saugesnes patalpas.
Ši priemonė nereiškia, kad plėvelė gali sustabdyti sprogimą ar apsaugoti nuo tiesioginio smūgio. Jos paskirtis paprastesnė, bet praktiškai svarbi – sumažinti stiklo šukių pavojų. Bendrovės „Kileprofi“, vykdančios darbus, vadovas Ole Raudseppas paaiškino, kad be plėvelės po sprogimo stiklo šukės skrenda į patalpą, o apsauginė plėvelė padeda jas sulaikyti vienoje vietoje.
Tartu investuoja į krizinį atsparumą, o mokyklų slėptuvės ruošiamos pagal Ukrainos patirtį
Tartu vicemeras Martinas Bekas ERR sakė, kad miestas nori tinkamai parengti mokyklų slėptuves. Jo teigimu, Ukrainos kolegų patirtis parodė, kad langus reikia dengti plėvele siekiant apsaugoti žmones nuo šukių. Kartu tvarkomi ir kiti elementai – ventiliacija, apšvietimas bei galimybė įkrauti įrenginius iš elektros tinklo.
Tartu šiemet krizinio atsparumo priemonėms skiria 850 tūkst. eurų. Kol kas neaišku, kokia šios sumos dalis bus panaudota langų dengimui, nes viešieji pirkimai dėl 34 pastatų, daugiausia vaikų darželių, dar vyksta. Mažesnei darbų daliai, kuri apima daugiausia mokyklų pastatuose esančių slėptuvių langus, miestas yra numatęs 64 tūkst. eurų.
Langams naudojama 3M Ultra800 daugiasluoksnė apsauginė plėvelė. O. Raudseppo teigimu, tai viena geresnių galimybių, nes ši plėvelė yra ypač atspari sprogimo atveju. Silpnesnės plėvelės lengviau plyšta ir nėra tokios atsparios sprogimo poveikiui, todėl pasirinkta priemonė skirta ne dekoratyviniam, o realiam civilinės saugos tikslui.
Estijos oro erdvėje jau fiksuoti nuklydę dronai, o dalis jų siejama su Rusijos GPS trikdymu
Estija šias priemones diegia ne teorinės grėsmės sąlygomis. Kovo 25-osios naktį ir rytą keli dronai pateko į Estijos oro erdvę po plataus masto Ukrainos atakos prieš Rusijos Ust Lugos uostą. Vienas nuklydęs dronas pataikė į Auverės elektrinės kaminą, tačiau žmonės per incidentą nenukentėjo, o Estijos krizių informacijos portalas pabrėžė, kad Estija nebuvo tos atakos taikinys.
Kovo 31 d. Tartu apskrityje, Hammaste kaime Kastre savivaldybėje, buvo rasta drono nuolaužų. Vieta yra maždaug už 20 kilometrų nuo Tartu. ERR nurodė, kad tai buvo antras per metus Tartu apskrityje rastas dronas ir trečias toks atvejis Estijos teritorijoje. Tą rytą grėsmės įspėjimai buvo paskelbti daugelyje šalies regionų, o Estijos pareigūnai prašė gyventojų nesiartinti prie įtartinų objektų ir skambinti pagalbos numeriu 112.
ERR duomenimis, ankstesni dronų incidentai buvo siejami su Ukrainos atakomis prieš Rusijos Baltijos jūros uostų infrastruktūrą, o ekspertai vertino, kad dalis dronų galėjo nukrypti dėl Rusijos GPS trikdymo. Birželio 3 d. Estijoje vėl buvo išsiųsti EE-Alarm įspėjimai dėl galimos oro grėsmės, tačiau Estijos gynybos pajėgos vėliau pranešė, kad tąkart dronai Estijos teritorijos nepasiekė.
Estijos valdžia gyventojams pataria oro grėsmės metu trauktis kuo toliau nuo langų
Estijos krizių informacijos portalas „Kriis“ gyventojams nurodo, kad oro pavojaus metu reikia nedelsiant slėptis artimiausiame pastate. Saugiausia vieta laikoma patalpa be langų, o karo metu – rūsys arba kita erdvė su tvirtomis sienomis. Šios rekomendacijos tiesiogiai paaiškina, kodėl mokyklų slėptuvėse ir keliuose į jas langai tapo civilinės saugos klausimu.
Jeigu žmogus pamato skraidantį įtartiną objektą, Estijos institucijos pataria elgtis taip, lyg tai būtų galima oro grėsmė. Reikia užsitikrinti savo saugumą, kuo greičiau eiti į artimiausią slėptuvę, laikytis kuo žemiau ir būti atokiau nuo durų bei langų. Radus nukritusį droną, gyventojams nurodoma prie jo nesiartinti, apie radinį pranešti telefonu 112, įspėti netoliese esančius žmones ir neskelbti tikslios vietos socialiniuose tinkluose.
Toks instrukcijų rinkinys rodo, kad Estija civilinę gynybą perkelia į kasdienę aplinką. Dronų grėsmė nebėra tik kariuomenės ar pasienio tarnybų problema. Ji pasiekia mokyklas, vaikų darželius, daugiabučius, viešąsias slėptuves ir savivaldybių planavimo dokumentus.
Estija pasienyje su Rusija diegia stacionarias dronų aptikimo sistemas
Gegužės pabaigoje Estijos policijos ir sienos apsaugos valdyba pradėjo diegti pirmąsias stacionarias dronų aptikimo ir stebėjimo sistemas rytinėje šalies sienoje. Pirmieji įrenginiai sumontuoti trijuose pietrytinės sausumos sienos ruožuose tarp Estijos, Latvijos ir Rusijos trijų valstybių sandūros bei Luhamaa pasienio punkto.
Estijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad iki metų pabaigos visa siena su Rusija turėtų būti padengta tokiomis sistemomis. Tai reiškia ne vien pavienių radarų ar kamerų įrengimą, bet platesnį judėjimą link nacionalinio dronų stebėsenos tinklo. Pasak Estijos pareigūnų, pastarieji incidentai patvirtino, kad planuojant pajėgumus grėsmės buvo vertintos realistiškai.
Šios sistemos yra tik viena platesnės gynybinės infrastruktūros dalis. „Kyiv Post“ taip pat nurodė, kad Estija Taline išbandė pirmą modulinę slėptuvę, pagamintą iš gelžbetonio ir skirtą mažinti sprogimų, smūgio bangos bei skeveldrų riziką. Tai rodo, kad Estijos pasirengimas apima ir pasienio stebėseną, ir miestų civilinės saugos sprendimus.
Estijos mokyklos ne tik saugosi nuo dronų, bet ir ruošiasi mokyti jų naudojimo
Estija į dronų temą žiūri dviem kryptimis. Viena vertus, mokyklų slėptuvės stiprinamos tam, kad vaikai ir darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų incidentų. Kita vertus, Estijos vidurinėse mokyklose numatyta mokyti mokinius valdyti dronus, o šis dalykas turi būti įtrauktas į nacionalinės gynybos ugdymo programą.
ERR nurodė, kad kiekviena mokykla, vykdanti nacionalinės gynybos ugdymą, turės gauti savo dronų rinkinį. Estijos parlamento narys ir atsargos pulkininkas Peeteris Tali teigė, kad toks projektas kyla iš poreikio geriau taikyti dronų technologijas gynybos sektoriuje. Jo teigimu, Ukrainos vertinimu, Estijai reikėtų apie tūkstančio dronų operatorių.
Nacionalinės gynybos ugdymas Estijos vidurinėse mokyklose privalomu tapo 2023 m. Ši programa skirta supažindinti mokinius su jų pareigomis ir teisėmis, susijusiomis su valstybės gynyba, bei suteikti supratimą apie tarnybos formas Estijos gynybos pajėgose. Dronų tema šią programą paverčia ne vien pilietinio ugdymo klausimu, bet ir praktiniu atsaku į karo Ukrainoje pakeistą saugumo aplinką.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Estonian schools reinforcing windows to protect against drones
https://tvpworld.com/94331691/estonia-begins-shoring-up-school-windows-against-drones
ERR. (2026). Tartu wrapping school shelter windows in plastic to protect against attacks
https://news.err.ee/1610076463/tartu-wrapping-school-shelter-windows-in-plastic-to-protect-against-attacks
Kriis.ee. (2026). FAQ Regarding the drones that entered Estonian airspace on March 25, 2026
https://kriis.ee/en/news/faq-regarding-drones-entered-estonian-airspace-march-25-2026
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Estijos sprendimą dengti mokyklų langus apsaugine plėvele, reaguojant į naujas grėsmes. Tai aktuali tema, kuri gali sudominti skaitytojus, ypač tėvus ir švietimo bendruomenę.
Straipsnis pateikia aiškią informaciją apie Estijos sprendimą dengti mokyklų langus apsaugine plėvele, atsižvelgiant į saugumo poreikius. Jame nėra dezinformacijos ir jis atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja vaikų saugumo klausimus, kurie šiuo metu yra itin svarbūs visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Be to, jis pateikia naujienas apie Estijos iniciatyvas, kurios gali turėti įtakos ir kitoms šalims.
Straipsnis yra naudingas, nes informuoja apie Estijos iniciatyvas, skirtas vaikų saugumui mokyklose, ir atskleidžia platesnį kontekstą, susijusį su besikeičiančiomis grėsmėmis. Tai svarbi tema, kuri gali paskatinti diskusijas ir kitų šalių veiksmus.
Straipsnis pateikia informaciją apie saugumo priemones mokyklose, nesukeldamas nepagrįsto nerimo. Jame akcentuojama vaikų saugumo svarba ir pateikiami faktai, kas yra psichologiškai saugu.