Europos Sąjunga skirs Ukrainai dar 1,4 mlrd. eurų, gautų iš palūkanų ir kitų nenumatytų pajamų, kurias uždirbo po Rusijos invazijos įšaldyti Rusijos centrinio banko rezervai. Europos Komisijos duomenimis, lėšos į Europos Sąjungą buvo pervestos rugpjūčio 3 dieną.
Tai jau penktasis tokio pobūdžio mokėjimas. Nuo mechanizmo veikimo pradžios įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas Europos Sąjungoje sugeneravo apie 8 mlrd. eurų pajamų, kurios palaipsniui nukreipiamos Ukrainos finansiniams ir kariniams poreikiams.
Naujasis pervedimas paskelbtas po didelio Rusijos raketų ir dronų smūgio Kyjivui bei aplinkiniam regionui. Rugpjūčio 5 dienos duomenimis, per ataką žuvo mažiausiai 17 žmonių, dar 44 buvo sužeisti. Vis dėlto 1,4 mlrd. eurų išmokėjimas nebuvo skubiai priimtas atsakas į šį smūgį – tai anksčiau patvirtinto Europos Sąjungos finansinio mechanizmo dalis.
Svarbu ir tai, kad Europos Sąjunga kol kas nekonfiskavo pačių Rusijos centrinio banko rezervų. Ukrainai perduodamas tik dėl šio turto įšaldymo susidaręs pelnas, o maždaug 210 mlrd. eurų vertės pagrindinis Rusijos turtas ir toliau lieka užblokuotas.
Ukrainai skiriami ne patys Rusijos rezervai, bet iš jų įšaldymo uždirbtos pajamos
Po 2022 metų vasario 24 dieną pradėtos plataus masto invazijos Europos Sąjunga uždraudė operacijas, susijusias su Rusijos centrinio banko rezervų ir turto valdymu. Dėl šio sprendimo ES teritorijoje buvo įšaldyta maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos valstybinių aktyvų.
Didelę šio turto dalį sudaro vertybiniai popieriai, saugomi centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose. Obligacijoms pasibaigus arba išmokėjus jų palūkanas, susidaro grynųjų pinigų likučiai, kurių Rusijos centrinis bankas dėl sankcijų negali pasiimti ar reinvestuoti.
Depozitoriumai šias lėšas investuoja į mažos rizikos finansines priemones ir gauna palūkanų. Būtent šios papildomos pajamos Europos Sąjungos dokumentuose vadinamos nenumatytu arba ypatinguoju pelnu.
Europos Sąjungos pozicija yra tokia, kad šis pelnas nėra tas pats, kas Rusijos centriniam bankui priklausantys rezervai, todėl gali būti atskirtas ir panaudotas Ukrainai. Rusija tokį aiškinimą atmeta ir tvirtina, kad tiek pajamų nukreipimas, tiek ilgalaikis turto blokavimas pažeidžia jos nuosavybės ir valstybės imuniteto teises.
Penktasis 1,4 mlrd. eurų mokėjimas bendrą surinktų pajamų sumą padidino iki 8 mlrd. eurų
Rugpjūčio 3 dieną gauti 1,4 mlrd. eurų yra penktasis mokėjimas iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto uždirbtų pajamų. Europos Sąjungos Taryba patvirtino, kad nuo 2024 metų jau gauti penki tokie pervedimai.
Tokia pati 1,4 mlrd. eurų suma Europos Sąjungai buvo pervesta ir 2026 metų kovo pabaigoje. Tas ketvirtasis mokėjimas apėmė 2025 metų antrojo pusmečio pajamas. Todėl balandį ir rugpjūtį paskelbti 1,4 mlrd. eurų pervedimai yra dvi atskiros išmokos, o ne pakartotinai paskelbta ta pati suma.
Europos Komisijos duomenimis, per visą mechanizmo veikimo laikotarpį iš įšaldytų Rusijos aktyvų jau susidarė apie 8 mlrd. eurų nenumatyto pelno. Pajamų dydis priklauso nuo įšaldytų grynųjų pinigų likučių, rinkos palūkanų normų, turto išpirkimo terminų ir depozitoriumų patiriamų išlaidų.
Didžiausia įšaldytų Rusijos rezervų dalis laikoma Belgijoje veikiančiame tarptautiniame centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Dėl šios priežasties Belgijai tenka didelė teisinės ir finansinės rizikos dalis, jeigu Rusija mėgintų išsireikalauti kompensaciją arba atsakytų Europos bendrovių turto perėmimu.
95 proc. pajamų bus naudojama G7 paskoloms grąžinti, o 5 proc. – karinei paramai
Pagal nuo 2024 metų spalio taikomą paskirstymo tvarką 95 proc. naujai gautų pajamų nukreipiama į Ukrainos paskolų bendradarbiavimo mechanizmą. Iš 1,4 mlrd. eurų mokėjimo tai sudarytų apie 1,33 mlrd. eurų.
Šis mechanizmas padeda Ukrainai grąžinti Europos Sąjungos ir kitų Didžiojo septyneto valstybių suteiktas paskolas. Bendra G7 iniciatyvos paskolų suma siekia apie 45 mlrd. eurų, o jų aptarnavimas turi būti finansuojamas būsimomis pajamomis iš įšaldytų Rusijos valstybinių aktyvų.
Likę 5 proc., arba maždaug 70 mln. eurų, bus skirti Europos taikos priemonei. Per šį ne įprasto ES biudžeto lėšomis finansuojamą mechanizmą remiami Ukrainos kariuomenės ir gynybos poreikiai.
Pirmųjų dviejų mokėjimų paskirstymas buvo kitoks: 90 proc. pajamų buvo numatyta karinei paramai per Europos taikos priemonę, o 10 proc. – Ukrainos priemonei. Vėliau prioritetas pakeistas, didžiąją pajamų dalį skiriant G7 paskolų grąžinimo mechanizmui.
Naujas finansavimas paskelbtas po 17 žmonių gyvybių pareikalavusios atakos Kyjive
Naktį į rugpjūčio 5 dieną Rusija surengė didelio masto ataką prieš Kyjivą ir aplinkinį regioną. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Rusija paleido 24 balistines raketas, keturias hipergarsines raketas ir 115 „Shahed“ tipo dronų.
Ukrainos oro gynyba sunaikino arba neutralizavo didžiąją dalį dronų, tačiau nesugebėjo numušti nė vienos atakos metu paleistos raketos. Kyjivas tai siejo su balistines raketas galinčių perimti sistemų ir joms skirtų raketų trūkumu.
Iki rugpjūčio 5 dienos buvo patvirtinta mažiausiai 17 žuvusiųjų ir 44 sužeistieji. Apgadinti sandėliai, gamybos ir logistikos objektai, pašto siuntų rūšiavimo centras bei kita infrastruktūra. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad buvo smogta civiliniams objektams.
Rusijos gynybos ministerija skelbė taikiusis į septynis logistikos centrus, kuriuose esą buvo laikomi dronai, jų dalys ir dvejopos paskirties prekės. Šių teiginių Rusija nepagrindė viešai prieinamais įrodymais, o nepriklausomai jų patvirtinti nepavyko.
Europos Komisija teigia, kad Rusija turi sumokėti už Ukrainoje padarytą žalą
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, skelbdama apie naują mokėjimą, pareiškė, kad Rusija turi atsakyti už savo sukeltą sunaikinimą. Jos teigimu, dar 1,4 mlrd. eurų padės Ukrainai tęsti pasipriešinimą Rusijos agresijai.
Politiniu požiūriu ši schema leidžia Europos Sąjungai teigti, kad Ukrainos paramos našta bent iš dalies perkeliama agresorei. Tačiau finansiniu ir teisiniu požiūriu formulė yra sudėtingesnė: lėšos pirmiausia patenka į ES mechanizmus, o didžioji jų dalis naudojama Ukrainai suteiktų tarptautinių paskolų aptarnavimui.
Pats Rusijos centrinio banko turtas lieka atskirtas nuo jo generuojamų pajamų. Europos Sąjunga vengia pagrindinius rezervus tiesiogiai konfiskuoti, nes toks sprendimas sukeltų gerokai didesnių ginčų dėl valstybės turto imuniteto, finansinio stabilumo ir pasitikėjimo eurais laikomais rezervais.
Tai reiškia, kad politinis teiginys apie Rusijos mokėjimą už karą kol kas įgyvendinamas netiesiogiai. Ukrainai naudojami ne patys įšaldyti milijardai, bet iš jų uždirbtas pelnas, kuris kitu atveju būtų kaupęsis Europos finansinių institucijų sąskaitose.
Rusijos centrinis bankas turto įšaldymą ir pajamų panaudojimą ginčija teismuose
2025 metų gruodį Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą ilgesniam laikui uždrausti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą grąžinti Rusijai. Anksčiau tokių sankcijų galiojimą reikėdavo reguliariai pratęsti, todėl atsirasdavo rizika, kad sprendimą galėtų blokuoti viena iš valstybių narių.
Rusijos centrinis bankas 2026 metų kovą šį sprendimą apskundė Europos Sąjungos Bendrajam Teismui. Jis tvirtina, kad turto blokavimas buvo patvirtintas netinkamai ir pažeidžia valstybės imunitetą, nuosavybės apsaugą bei teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
Atskiras ieškinys pateiktas ir Maskvos arbitražo teismui prieš „Euroclear“. Rusijos centrinis bankas reikalauja atlyginti žalą, kuri, jo vertinimu, atsirado dėl negalėjimo valdyti vertybinių popierių, grynųjų pinigų ir iš jų gaunamų pajamų.
Europos Sąjunga savo ruožtu pabrėžia, kad pagrindinis turtas nėra perimtas ar perduotas Ukrainos nuosavybėn. Teisinio ginčo esmė todėl sukasi apie tai, kam priklauso po sankcijų įvedimo finansų įstaigų uždirbtas papildomas pelnas ir ar valstybė gali reikalauti šių pajamų net tada, kai jos rezervų valdymas uždraustas.
210 mlrd. eurų pagrindinio Rusijos turto likimas tebėra neišspręstas
Europos Sąjungoje įšaldyta apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto. Tai sudaro didžiąją dalį Vakarų valstybėse užblokuotų Rusijos valstybinių rezervų, kurių bendra vertė po 2022 metų invazijos buvo vertinama maždaug 300 mlrd. JAV dolerių.
Kai kurios Europos valstybės ir politikai ragino šį turtą visiškai konfiskuoti arba panaudoti kaip užstatą gerokai didesnei Ukrainos paskolai. Tačiau tokie pasiūlymai susidūrė su Belgijos, Europos Centrinio Banko ir dalies kitų valstybių išsakytais perspėjimais dėl teisinių ieškinių, galimo atsako prieš Vakarų turtą Rusijoje ir poveikio euro, kaip rezervinės valiutos, patikimumui.
Dėl šių rizikų pasirinktas atsargesnis modelis: pagrindinis turtas paliekamas įšaldytas, o jo generuojamos pajamos naudojamos Ukrainai. Ši schema Europos Sąjungai jau leido surinkti apie 8 mlrd. eurų nepriimant galutinio sprendimo dėl pačių Rusijos rezervų konfiskavimo.
Rugpjūtį paskelbtas 1,4 mlrd. eurų mokėjimas rodo, kad šis finansavimo šaltinis išlieka reikšmingas, tačiau jo galimybės nėra beribės. Pajamos priklauso nuo palūkanų normų ir įšaldytų grynųjų likučių, todėl negali pakeisti ilgalaikės Europos Sąjungos ir G7 biudžetinės bei karinės paramos Ukrainai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). EU releases €1.4 billion to Ukraine from frozen Russian asset profits after Kyiv attacks
https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/05/eu-releases-14-billion-to-ukraine-from-frozen-russian-asset-profits-after-kyiv-attacks
European Commission. (2026). €1.4 billion from immobilised Russian assets to be used for support to Ukraine
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_1721
Reuters. (2026). EU to use €1.4 billion from interest on frozen Russian assets to help Ukraine
https://www.reuters.com/business/finance/eu-use-14-billion-interest-frozen-russian-assets-help-ukraine-2026-08-05/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir suprantamas, pateikia svarbią informaciją apie ES paramą Ukrainai, todėl jis vertas skaityti lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie ES paramą Ukrainai ir jos šaltinį, taip pat aiškiai nurodo tikslus, kam skiriami šie pinigai. Informacija atrodo nešališka ir nesukelia dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes jis informuoja apie ES paramą Ukrainai, kas yra svarbu šiuo metu, kai šalis kovoja su karo padariniais. Taip pat jis atspindi platesnį geopolitinį kontekstą, kuris yra reikšmingas Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie ES paramą Ukrainai, kuri yra aktuali ir naudinga visuomenei, ypač atsižvelgiant į besitęsiančią krizę. Informacija apie Rusijos turto įšaldymą ir jo panaudojimą yra konstruktyvi ir skatina supratimą apie tarptautinę paramą.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie ES paramą Ukrainai ir Rusijos turto įšaldymą, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jis yra informatyvus ir psichologiškai saugus.
