ES sankcijų poveikis pasiekė ir Lietuvą
Europos Sąjungai toliau griežtinant sankcijas Rusijos verslui, jų poveikis vis ryškiau juntamas ir Lietuvoje, kur po sprendimo į 21-ąjį sankcijų paketą įtraukti „Svetofor Group“ bendrasavininkį Sergejų Šnaiderį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ėmėsi veiksmų prieš tris su juo siejamas Lietuvoje registruotas bendroves. Tarnyba įšaldė jų lėšas, o pačias įmones įtraukė į sankcionuojamų subjektų sąrašą, taip dar labiau sugriežtindama ribojamųjų priemonių taikymą Rusijos kapitalui.
FNTT sprendimas palietė bendrovę „Valientė“, kuri valdė Lietuvoje veikusį mažų kainų prekybos tinklą „Mere“, taip pat sandėliavimo paslaugų įmonę „Next Logistics“ ir maisto produktų prekybos bendrovę „Litproduktai“. Tarnybos duomenimis, visos trys įmonės yra netiesiogiai kontroliuojamos Sergejaus Šnaiderio, todėl joms taikomi Europos Sąjungos sankcijų reikalavimai[1].
FNTT paaiškino, kodėl buvo įšaldytos įmonių lėšos
FNTT pateiktais duomenimis, Sergejui Šnaideriui netiesiogiai priklauso 79 proc. „Valientės“ akcijų, o „Next Logistics“ ir „Litproduktuose“ jo dalis siekia po 74,87 proc. Kadangi visose šiose bendrovėse sankcionuotam asmeniui priklauso daugiau nei pusė akcijų, jų finansiniai ištekliai pagal Europos Sąjungos teisę laikomi jo kontroliuojamu turtu.
Būtent dėl šios priežasties FNTT nusprendė įšaldyti bendrovių lėšas. Tarnyba pabrėžia, kad Europos Sąjungos sankcijų reglamentai numato pareigą riboti ne tik į sankcijų sąrašus įtrauktų fizinių ar juridinių asmenų veiklą, bet ir taikyti apribojimus jų kontroliuojamoms įmonėms.
„(ES sankcijų – BNS) Reglamento (…) dalis turi būti aiškinama taip, kad bendrovės, kuri nėra įtraukta į šio reglamento (…) priede pateiktą sąrašą, bet kurios lygiai 50 proc. akcijų priklauso į tą sąrašą įtrauktam asmeniui, banko sąskaitose turimos lėšos pagal šią nuostatą turi būti laikomos šio asmens valdomomis ar kontroliuojamomis lėšomis, todėl turi būti įšaldytos“, – rašoma FNTT vadovo įsakyme.
Tarnyba pažymi, kad tokia tvarka taikoma visais atvejais, kai sankcionuotas asmuo faktiškai kontroliuoja įmonę, todėl ribojamosios priemonės apima ne tik patį asmenį, bet ir jo valdomą verslą bei finansinius išteklius.
Po sankcijų – uždarytos „Mere“ parduotuvės ir nauji įtarimai
Sergejus Šnaideris į 21-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą buvo įtrauktas liepos 23 dieną. Europos Sąjunga nurodė, kad Rusijos verslininkas materialiai ir finansiškai remia veiksmus, kurie pažeidžia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei, todėl sankcijos pritaikytos ne tik jam, bet ir jo kontroliuojamai verslo grupei. Dėl šio sprendimo su „Mere“ susijusioms bendrovėms buvo nurodyta nedelsiant nutraukti veiklą laikantis ES taikomų apribojimų.
Sankcijų pasekmės Lietuvoje pasijuto beveik iš karto – jau liepos 24-ąją visos šalyje veikusios „Mere“ parduotuvės sustabdė veiklą. Nors pats prekybos tinklas tuomet aiškino, kad durys užvertos dėl techninių kliūčių, iki tol buvo skelbiama, jog Lietuvoje veikė 26 šio tinklo parduotuvės.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija aiškinasi, ar su „Mere“ susiję asmenys veiklos netęsia kitu pavadinimu. Ministerijai įtarimų sukėlė prekybos tinklas „Ola“, kurio pirmoji parduotuvė jau pradėjo veikti Šiauliuose, todėl dabar vertinama, ar tarp šio tinklo ir dėl sankcijų veiklą nutraukusio „Mere“ nėra tiesioginių sąsajų.
