Aštuonios ES valstybės ragina stiprinti pasirengimą krizėms visoje Sąjungoje
Ketvirtadienį aštuonios Europos Sąjungos valstybė, Belgija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Švedija, paskelbė apie „pasiryžusiųjų koalicijos“ įkūrimą, siekdamos skatinti „skubius ir europietiškai koordinuotus veiksmus“, kurie sustiprintų ES atsparumą natūralioms ir dirbtinėms nelaimėms[1].
Nors krizinis pasirengimas išlieka nacionaline kompetencija, naujosios koalicijos nariai pažymėjo, kad „valstybėms narėms ir ES institucijoms būtina bendradarbiauti, nes krizės tampa vis labiau tarpvalstybinės, tarpsektorinės ir sudėtingesnės“.
Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas „Euronews“ teigė, jog „Rusija vykdo destabilizuojančią veiklą, kuri gali paveikti visas valstybes nares. Ši grėsmė gali dar labiau padidėti, jei Rusija sumažins savo nusitaikymą į Ukrainą po taikos susitarimo.“
Jis pabrėžė, kad „labai svarbu, jog visos valstybės narės dirbtų ties civiliniu pasirengimu ir stiprintų atsparumą“.
„Norint turėti patikimą karinį pajėgumą, būtina ir efektyvi krizių valdymo sistema visuomenėje. Turime parodyti, kad niekada nepasiduosime. Jei priešas imtųsi neteisėto išpuolio, turime būti atsparūs ir sukurti stiprią visuomenę, kurios nebūtų verta užpulti“, pridūrė ministras.
Koalicija ragina priimti bendras taisykles visam blokui
Koalicija įvardija daugybę grėsmių, kurioms reikia gerinti ES pasirengimą ir atsparumą. Tai karinės, hibridinės, teroristinės, nusikalstamos veiklos pavojai, užsienio kišimasis, taip pat stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės. Susitikimo dalyviai sutarė kurti ir įgyvendinti Bendros koalicijos darbotvarkę, įgyvendinančią Europos Komisijos prieš du mėnesius pasiūlytą Kriziniam pasirengimui skirtą Sąjungos strategiją[2].
Komisija ragina harmonizuoti pasirengimo lygį tarp 27 valstybių narių, nes šie skiriasi dėl geografinės padėties ir skirtingų grėsmių vertinimų.
Strategijoje numatoma didinti svarbiausios įrangos ir atsargų, medicinos priemonių, kritinių žaliavų, energetikos įrenginių, kiekius ir stiprinti bendradarbiavimą tarp civilinių ir karinių institucijų.
Visgi viena ryškiausių iniciatyvų yra kvietimas valstybėms narėms parengti 72 valandų išgyvenimo rinkinius piliečiams. Komisijos krizinio pasirengimo komisarė Hadja Lahbib siūlo, kad rinkinyje turėtų būti maisto, vandens, vaistų, nešiojamo radijo imtuvo, žibintuvėlio, atsarginių baterijų ir kroviklių, grynųjų pinigų, svarbių dokumentų kopijų, raktų, šiltų drabužių bei pagrindinių įrankių.
Paskutiniai įvykiai, pasak komisijos, įrodo koordinavimo svarbą
Nors kai kurie inicijatyvą pavadino perdėta ir keliančia nereikalingą baimę, praėjusį mėnesį Ispanijoje įvykęs ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas parodė, kad Komisijos siūlymai gali būti labai aktualūs.
Nyderlandų teisės ir saugumo ministras David van Weel pažymėjo, kad jo šalyje jau intensyviai dirbama su atsparumo stiprinimu, tačiau svarbu nepamiršti bendradarbiavimo per sienas. Jis kaip pavyzdžius nurodė Švediją, Daniją ir Baltijos šalis.
„Atspari Europos Sąjunga yra stipresnė ir pasirengusi įvairioms visuomenės trikdžiams. Tai ne vien tik apie išgyvenimo rinkinius, bet ir, pavyzdžiui, apie elektros tinklų ar kitos svarbios infrastruktūros atstatymą. Galime treniruoti piliečius kaip civilinės saugos darbuotojus gesinti gaisrus, teikti pirmąją pagalbą ar atkurti sugadintą infrastruktūrą“, pridūrė ministras.
Koalicija planuoja susitikti du kartus per metus, o kitas posėdis numatytas Švedijoje. Euronews šaltiniai skelbia, kad prisijungimo prie grupės norą pareiškė Lenkija ir Vokietija.
