Europos Parlamentas nepritarė, tačiau reglamentas vis tiek įsigaliojo
Milijonai europiečių, kasdien besinaudojančių „Gmail“, „Facebook Messenger“ ar „Snapchat“, ir toliau gali būti stebimi automatizuotų sistemų. Europos Sąjunga nusprendė pratęsti laikinojo reglamento „Chat Control 1.0“ galiojimą iki 2028 m. balandžio 3 d., todėl šių platformų operatoriai galės ir toliau savanoriškai tikrinti privačias žinutes bei elektroninius laiškus, ieškodami vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos.
Šis sprendimas sukėlė nemažai diskusijų, nes balsuojant Europos Parlamente daugiau europarlamentarų pasisakė prieš reglamento pratęsimą nei už jį. Tačiau pagal ES teisėkūros procedūras vien paprastos balsų daugumos nepakako. Kad teisės aktas būtų atmestas, reikėjo surinkti 361 balsą – absoliučią visų Parlamento narių daugumą. Kadangi už atmetimą balsavo 314 europarlamentarų, reglamentas automatiškai buvo laikomas priimtu ir liko galioti.
Dalis politikų ir žmogaus teisių gynėjų tokį rezultatą pavadino precedentu, kuris kelia klausimų dėl demokratinių procesų Europos Sąjungoje. Jų teigimu, įstatymas įsigaliojo nepaisant to, kad dauguma balsavusių parlamentarų jam nepritarė.
Ką tai reiškia „Gmail“, „Messenger“ ir „Snapchat“ naudotojams?
Pratęstas reglamentas leidžia technologijų bendrovėms ir toliau naudoti automatizuotas sistemas, kurios analizuoja vartotojų siunčiamą turinį. Tai reiškia, kad „Gmail“, „Facebook Messenger“, „Snapchat“ ir kitose panašiose platformose privačios žinutės bei elektroniniai laiškai gali būti automatiškai tikrinami, jei bendrovės nusprendžia taikyti tokias priemones.
Tikrinimui naudojamos kelios technologijos. Viena jų lygina siunčiamus failus su tarptautinėse duomenų bazėse esančia jau žinoma neteisėta medžiaga. Kita pasitelkia dirbtinį intelektą, galintį aptikti iki tol neužfiksuotus vaizdus, o trečioji analizuoja pokalbius ir ieško galimų vaikų viliojimo požymių. Vis dėlto reglamentas neįpareigoja bendrovių vykdyti tokio tikrinimo – galutinį sprendimą priima pačios platformos.
Kadangi didžiosios technologijų bendrovės tokias sistemas naudojo dar iki reglamento galiojimo pratęsimo, tikimasi, jog ši praktika bus tęsiama ir ateityje. Dėl to privatumo ekspertai ragina vartotojus geriau suprasti, kaip veikia jų naudojamos skaitmeninės paslaugos ir kokius duomenis jos gali analizuoti.
Šifruotos programėlės kol kas lieka už reglamento ribų
Kitaip nei „Gmail“ ar „Facebook Messenger“, populiarios susirašinėjimo programėlės „Signal“ ir „WhatsApp“ šiuo metu nėra įtrauktos į „Chat Control 1.0“ taikymo sritį. Taip yra todėl, kad jose naudojamas visapusiškas galutinis šifravimas (end-to-end encryption), neleidžiantis paslaugų teikėjams matyti vartotojų siunčiamų žinučių turinio.
Siekdamas išsklaidyti abejones, Europos Parlamentas kartu priėmė pataisą, kuri aiškiai numato, kad šifruotos susirašinėjimo platformos nepatenka į šio reglamento taikymo sritį. Vis dėlto pataisą dar turės įvertinti ES Taryba, todėl galutinis sprendimas paaiškės vėliau. Pabrėžiama, kad praktiškai šios programėlės ir anksčiau nebuvo tikrinamos, nes dabartinis reglamentas tam nesuteikė techninių galimybių.
Ginčai dėl privatumo nesibaigia – laukia „Chat Control 2.0“
Nors Europos Komisija teigia, kad automatizuotas turinio tikrinimas padeda greičiau nustatyti vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus ir prisideda prie aukų apsaugos, reglamento kritikai abejoja tokių priemonių veiksmingumu. Europos Komisijos vertinimu, dirbtinio intelekto sistemos gali suklysti maždaug penktadaliu atvejų, o Vokietijos teisėsaugos duomenys rodo, kad beveik pusė automatinių pranešimų vėliau pripažįstami nesusijusiais su nusikalstama veika.
Privatumo gynėjai taip pat perspėja, kad toks masinis privačių žinučių tikrinimas gali pažeisti pagrindines žmogaus teises ir sukurti precedentą platesnei skaitmeninei stebėsenai ateityje. Tuo metu reglamento šalininkai pabrėžia, jog be tokių priemonių būtų sunkiau aptikti nusikaltimus prieš vaikus ir užkirsti jiems kelią.
Tuo pat metu Europos Sąjungoje tęsiamos derybos dėl nuolatinio reglamento „Chat Control 2.0“. Būtent jis kelia dar daugiau ginčų, nes ateityje gali būti svarstoma galimybė taikyti naujus reikalavimus ir visapusiškai šifruotoms susirašinėjimo platformoms. Dėl šios priežasties artimiausiais mėnesiais diskusijos dėl vartotojų privatumo, vaikų apsaugos ir technologijų bendrovių atsakomybės Europoje tik dar labiau įsibėgės.
