Verslas klausia: ar „Europos pirmenybė“ veiks realybėje?
ES vadovams į darbotvarkę įtraukus „Made in Europe“ iniciatyvą, dalis verslo sektorių įspėja apie galimus padarinius tiekimo grandinėms. Pramonės atstovai teigia, kad griežtesni vietinės kilmės reikalavimai gali iš esmės pakeisti dabartinius gamybos ir tiekimo modelius. Jie taip pat kelia klausimą, kaip tokia sistema būtų taikoma praktikoje.
Siūlymą dėl „Europos pirmenybės“ pateikė Prancūzijos komisaras Stéphane’as Séjourné. Iniciatyva numato, kad viešuosiuose pirkimuose būtų teikiama pirmenybė ES pagamintoms prekėms ir paslaugoms, o tiekimo grandinėse būtų nustatyti kriterijai, palankūs vidaus gamybai. Šis planas yra Pramonės spartinimo akto, kurį Europos Komisija ketina pristatyti vasario 25 dieną dalis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen laiške ES vadovams nurodė, kad „Europos pirmenybė“ yra „būtina priemonė“ vidaus vertei kurti. „Ji gali padėti sukurti pirmaujančias rinkas strateginiuose sektoriuose ir paremti Europos gamybos pajėgumų plėtrą“, – rašoma vasario 9 dienos laiške. Tačiau ji taip pat pažymėjo, kad tokia politika „turi būti grindžiama tvirta ekonomine analize ir suderinta su mūsų pramonės prioritetais, konstruktyviai bendradarbiaujant su patikimais partneriais“.
Automobilių ir aviacijos sektoriai perspėja: rizikuojame prarasti darbo vietas
Vokietijos automobilių pramonės asociacijos (VDA) atstovas teigė, kad sektorius kritiškai vertina vietinio turinio reikalavimus. „Mes apskritai kritiškai vertiname vietinio turinio požiūrį, nes mūsų tiekimo grandinės yra glaudžiai susijusios tarptautiniu mastu“, – sakė jis. Anot jo, protekcionizmas „kelia atsakomųjų priemonių iš kitų šalių riziką ir gali atsigręžti prieš mus, ypač į eksportą orientuotoje automobilių pramonėje, kur apie 70 proc. darbo vietų palaikoma eksporto dėka“.
Automobilių tiekėjus vienijanti organizacija CLEPA anksčiau siūlė nustatyti 70–75 proc. europinės kilmės ribą. Ji taip pat nurodė, kad komponentas galėtų būti laikomas ES kilmės, jei paskutinė esminė jo transformacija įvyko valstybės narės teritorijoje. Tačiau tokie kriterijai, anot dalies sektoriaus atstovų, gali didinti gamybos kaštus.
Panašias abejones išsakė ir aviacijos sektorius. Europos aviacijos, saugumo ir gynybos pramonę atstovaujančios ASD Europe generalinis sekretorius Camille’is Grandas teigė: „Velnas slypi detalėse, tame, kaip tai suformuluosite.“ Jis pridūrė: „Jei kalbame apie civilinę aviaciją, turime reikalą su labai globalizuota tiekimo grandine. Tai šiek tiek skiriasi nuo sričių, kur tiekimo grandinė ar jos elementai daugiausia yra vietiniai ar europiniai.“
C. Grandas taip pat pažymėjo: „Turime išlikti ten, kur esame šiandien“, ir pridūrė, kad nors sektorius palaiko Europos pramonės stiprinimo idėją, jo „pasaulinė rinkos dalis nėra duotybė“.
Griežtesnės ES taisyklės pakels kainas vartotojams?
Europos plieno gamintojų asociacija „Eurofer“ iš esmės palaiko „Made in Europe“ kriterijus. Tačiau ji ragina, kad taisyklės apimtų visą vertės grandinę. „Komponentuose ir galutiniuose produktuose naudojamas plienas taip pat turėtų būti išlydytas ir išlietas ES“, – teigė organizacijos atstovas.
Europos chemijos pramonės taryba (Cefic) nurodė, kad sistema veiks tik tuo atveju, jei bus sukurti veiksmingi kriterijai visai vertės grandinei, o ne tik galutiniams produktams. „Įgyvendinimas susijęs su iššūkiais, tokiais kaip skirtingų vertės grandinių „pradinių“ taškų parinkimas, kilmės atsekamumas ir pan.“, – teigė Cefic atstovas. Jis taip pat pabrėžė: „Reikės lankstumo, kad tam tikri gamybos etapai galėtų vykti už ES ribų, laikinai arba nuolat.“
Organizacijos „Hydrogen Europe“ atstovas Laurent’as Donceelis iniciatyvą vertino palankiau. „Tai atitinka tikrąją pirmaujančios rinkos strategiją, kurios ragina „Hydrogen Europe“, – sakė jis. Anot jo, „akivaizdžiai reikia politinės paramos pramonės vertės grandinių išlaikymui Europoje, ypač per viešąjį finansavimą ir finansavimo priemones“.
Dalis sektorių, ypač švariosios energetikos srityje, pabrėžia, kad svarbu neužsisklęsti nuo pagrindinių ekonominių partnerių. Jie teigia, kad daugelio komponentų – nuo automobilių dalių iki baterijų ar elektrolizerių – tiekimo grandinės apima ne tik ES valstybes. Kaip tiksliai bus apibrėžta „Made in Europe“ sąvoka ir kokie kriterijai bus taikomi, kol kas lieka neaišku.
