Nuo 2026 metų ES mokesčių institucijos gaus prieigą prie kripto sandorių duomenų
Nuo 2026 m. sausio 1 dienos visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo DAC8 direktyva – naujas ES administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje etapas, pirmą kartą pilnai apimantis kriptovaliutų rinką. Nors direktyvos tikslas oficialiai įvardijamas kaip kova su mokesčių vengimu, kritikai ir kripto bendruomenė vis dažniau kalba apie tylų, bet sisteminį finansinio privatumo nykimą Europoje.
Pagal DAC8, kriptovaliutų paslaugų teikėjai – biržos, brokeriai ir kitos platformos – privalės rinkti detalius klientų duomenis ir automatiškai perduoti juos nacionalinėms mokesčių institucijoms. Ši informacija vėliau bus keičiamasi tarp visų ES valstybių narių, panašiai kaip jau daugelį metų vyksta su bankų sąskaitomis.[1]
Ką konkrečiai keičia DAC8 paprastam vartotojui?
Praktikoje DAC8 reiškia, kad ES mokesčių institucijos gaus daug platesnį vaizdą apie gyventojų kripto veiklą. Platformos turės fiksuoti ne tik kripto–fiat sandorius, bet ir kripto–kripto mainus, taip pat pervedimus, jei jie vykdomi per reguliuojamą paslaugų teikėją.
Nuo šiol naudotojai, gyvenantys ES, bus identifikuojami pagal vardą, pavardę ir mokesčių mokėtojo kodą (TIN), o jų metinė sandorių informacija taps automatinių ataskaitų dalimi. Nors pirmieji faktiniai duomenys bus renkami 2026 metais, oficialus jų perdavimas mokesčių institucijoms prasidės 2027 m. rudenį.[2]
Svarbu pabrėžti, kad DAC8 neuždraudžia kriptovaliutų laikymo privačiose piniginėse ir nesuteikia valdžios institucijoms tiesioginės prieigos prie asmeninių „private key“. Tačiau kiekvienas sandoris, pereinantis per reguliuojamą platformą, automatiškai patenka į ataskaitų sistemą.
P. Durovas: Kova su privatumu Europos Sąjungoje nesustoja
Nors ES institucijos pabrėžia skaidrumo ir sąžiningo apmokestinimo siekį, dalis technologijų ir kripto bendruomenės atstovų mato kitą tendenciją. „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas atvirai pareiškė, kad Europos Sąjungoje „karas prieš privatumą niekada nesustoja“, ir sarkastiškai klausė, ar europiečiai turi ką veikti be stebėjimo ir kontrolės.
Komentuodamas kitą ES kritišką įrašą jis rašė: „Kova su privatumu ES niekada nesibaigia. Žinoma, visa tai daroma jų pačių labui. Kas žino, ką tie klastingi europiečiai gali iškrėsti be didesnio stebėjimo?“
Panašios nuotaikos vyrauja ir socialiniuose tinkluose, kur vartotojai pabrėžia, kad kriptovaliutos Europoje vis labiau prilyginamos tradicinėms bankinėms sąskaitoms – su visomis su tuo susijusiomis ataskaitomis, kontrolės mechanizmais ir rizika dėl duomenų kaupimo masto.
Tai yra platesnė diskusija apie nemalonią kryptį: ar skaitmeninis turtas Europoje dar gali išlikti alternatyva tradicinei finansų sistemai, jei jis reguliuojamas identiškai bankams?
Skaidrumas ar kontrolė – krypties klausimas lieka atviras
DAC8 veikia greta kitos svarbios ES kripto reguliavimo priemonės – MiCA reglamento. Jei MiCA orientuota į rinkos priežiūrą, licencijavimą ir vartotojų apsaugą, DAC8 sprendžia mokesčių klausimus. Kartu jos sukuria sistemą, kurioje kriptovaliutų sektorius Europoje tampa visiškai integruotas į valstybės kontrolės ir ataskaitų mechanizmus.
Oficialiai tai pateikiama kaip būtinas žingsnis kovojant su mokesčių vengimu. Tačiau vis daugiau žmonių kelia klausimą, ar tokia politika neatsvers ES deklaruojamų inovacijų ir technologinio konkurencingumo tikslų – ypač lyginant su regionais, kur reguliavimas kripto srityje išlieka lankstesnis.
Vienas dalykas aiškus jau dabar: nuo 2026 metų kriptovaliutų vartotojai Europoje veiks aplinkoje, kur finansinis matomumas valstybei taps norma, o privatumo samprata – vis labiau ribota.
