Ursula von der Leyen pristatė rekordinį 2 trilijonų eurų biudžeto planą
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė naująjį ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą 2028–2034 metams, kurio vertė siekia net 2 trilijonus eurų. Tai būtų didžiausias biudžetas Sąjungos istorijoje – reikšmingai didesnis nei 2020 metais patvirtintas 1,21 trilijono eurų planas.
„Jis bus strateginis, lankstus ir skaidrus“, – sakė U. von der Leyen.
Pasak jos, naujoji biudžeto struktūra leis greičiau reaguoti į krizes, sumažins priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir atspindės modernios Europos prioritetus.
Biudžetas remsis trimis pagrindiniais ramsčiais:
- 865 mlrd. eurų skiriama žemės ūkiui, žuvininkystei, sanglaudos ir socialinei politikai.
- 410 mlrd. eurų – konkurencingumui, moksliniams tyrimams, inovacijoms.
- 200 mlrd. eurų – išorės politikai, humanitarinei pagalbai ir saugumui.
Papildomai numatytas 100 mlrd. eurų fondas Ukrainos atstatymui. Lėšos bus valdomos per naują, nuo veto apsaugotą mechanizmą, primenantį 2024 metais įkurtą 50 mlrd. vertės „Ukrainos fondą“.
Vienas iš esminių pokyčių – biudžeto lankstumas. Numatyta atsisakyti daugumos šiuo metu veikiančių programų ir jas sujungti į 16 teminių blokų. Taip pat siūloma sukurti iki 400 mlrd. eurų paskolų rezervą, kuris būtų aktyvuojamas tik iškilus nenumatytoms krizėms. Pasak U. von der Leyen, tai būtina:
„Nuo savo kadencijos pradžios susidūriau su nuolatine krizių grandine. Kiekvieną kartą buvo labai sunku reaguoti greitai ir su reikiama finansine jėga.“
Tuo pat metu Komisija siūlo įvesti naujus ES masto mokesčius – elektroninių atliekų, tabako ir stambių korporacijų pajamų pagrindu. Šie mokesčiai padėtų savarankiškai surinkti apie 58,5 mlrd. eurų per metus ir iš jų pradėti grąžinti COVID-19 laikotarpiu paimtą bendrą ES skolą.
Daugiausia paramos – žemės ūkiui ir regionams
Nors dalis Europos ūkininkų Briuselyje protestavo prieš planuojamas žemės ūkio politikos reformas, Lenkija žada būti didžiausia naujojo biudžeto naudos gavėja.
Pasak šalies finansų ministro Andrzejaus Domanskio, Lenkijai bus skirta daugiausia lėšų tiek sanglaudos programoms, tiek žemės ūkiui, tiek inovacijoms ir saugumui.[1]
„Lenkija – didžiausia naudos gavėja iš didžiausio kada nors pasiūlyto ES biudžeto“, – pareiškė ministras.
Europos Komisijos narys Piotras Serafinas pabrėžė, kad nepaisant Lenkijos spartaus ekonominio augimo, šalis išliks didžiausia vadinamųjų „nacionalinių ir regioninių partnerystės programų“ gavėja. Vien tik sanglaudos politikai skirta 218 mlrd. eurų, o žemės ūkiui – 300 mlrd. eurų visos Sąjungos mastu.
Lenkijai palankios ir struktūrinės reformos – numatoma sujungti šiuo metu atskiras paramos sritis į vieną bendrą fondą, kuris bus valdomas nacionaliniu lygmeniu.
Politinė kova dar tik prasideda
Nors U. von der Leyen deklaruoja, kad tai yra „biudžetas naujai Europai“, kelias iki galutinio patvirtinimo bus nelengvas. Biudžeto projektui turi pritarti tiek Europos Parlamentas, tiek vienbalsiai – visos 27 ES narės.
Jau dabar kai kurie europarlamentarai reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad Komisija esą nepakankamai aiškiai ir išsamiai pristatė planą. Biudžeto komiteto pirmininkas Johan Van Overtveldt kritikavo Komisiją už tai, kad spaudai suteikta daugiau informacijos nei Europos institucijoms.
Tačiau Usula von der Leyen laikosi pozicijos, kad laukti daugiau nebegalima. Krizių laikotarpiu, kai ES susidūrė su pandemija, karu Ukrainoje, infliacija ir geopolitiniais iššūkiais, būtina greita, lanksti ir strategiškai orientuota finansinė sistema:
„Turime grąžinti bendrą skolą ir įgyvendinti modernius prioritetus. Tai biudžetas, kuris atitinka mūsų laikmečio ambicijas“, – sakė ji.
