Europos Parlamentas atmetė siūlymą pagerbti nužudytą amerikiečių aktyvistą Charlie Kirką tylos minute
Europos Parlamente ketvirtadienį kilo aštri diskusija, kai atmestas pasiūlymas tylos minute pagerbti JAV konservatyvų aktyvistą Charlie Kirką, nušautą viešo pasisakymo metu Jutoje. Iniciatyvą pasiūlęs Švedijos europarlamentaras Charlie Weimersas paragino kolegas „pareikšti, kad mūsų teisės į žodžio laisvę negalima užgniaužti“.
Prie jo kreipimosi prisidėjo Vokietijos „Alternatyvos Vokietijai“ ir Prancūzijos „Identity Liberties“ judėjimo atstovai. Tačiau Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pareiškė, jog tylos minutės procedūriškai skelbiamos tik plenarinės sesijos atidarymo metu, kuris šįkart įvyko dar pirmadienį.
Vietoje to, C. Weimersui buvo suteikta galimybė padaryti pareiškimą dėl C. Kirko nužudymo prieš prasidedant balsavimams. Jis mėgino likusį savo laiką paversti tylos pagerbimu, bet sesijai pirmininkavusi socialistė Katarina Barley sustabdė jo bandymą. Tai sukėlė dešiniųjų protestus, kurie trankė stalus ir šaukė salėje.
„Mes apie tai kalbėjome, ir jūs žinote, kad pirmininkė pasakė „ne“ tylos minutei“, – pabrėžė K. Barley. Jos žodžiai sulaukė plojimų iš centristų ir kairiųjų frakcijų narių.
Skirtingos reakcijos: nuo paramos iki pasipiktinimo
C. Kirkas, 31 metų amžiaus konservatyvus aktyvistas, buvo nušautas trečiadienį per renginį Jutos slėnio universitete. Jo žūtis išprovokavo platų atgarsį Jungtinėse Valstijose — prezidentas Donaldas Trumpas pavadino jį „geriausiu iš Amerikos“ ir pridūrė: „Pabaisa, kuri jį užpuolė, puolė visą mūsų šalį“.
Tarp paramos iniciatyvai Parlamente pasisakiusių buvo Austrijos europarlamentaras Romanas Haideris, teigęs, kad tylos minutė būtų „orų solidarumo gestas, pagerbiantis jo atminimą“. Vokietis René Austas netgi pasiūlė C. Kirką nominuoti Sacharovo premijai, kuri anksčiau buvo įteikta Nelsonui Mandelai ir Malalai Yousafzai.
Vis dėlto ne visi sutiko su tokia idėja. Prancūzijos liberalė Nathalie Loiseau pareiškė: „Politinis smurtas yra niekingas, kad ir iš kur jis ateitų bei į ką būtų nukreiptas. Ar jis vertas būti pagerbtas mūsų Parlamente – jau kita istorija.“ Ji taip pat paviešino seną C. Kirko socialinio tinklo įrašą, kuriame šis piktai užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Parlamento pirmininkės R. Metsolos atstovai aiškino, kad tylos minutės gali būti siūlomos tik frakcijoms ir tik sesijų pradžioje. „Jei būtų toks prašymas, jis galėtų būti patenkintas spalio mėnesį“, – nurodė jos biuras.
Kirko nužudymas sukrėtė ir JAV, ir Europos politikus
C. Kirko mirtis sulaukė daugybės reakcijų ne tik JAV, bet ir Europoje. Italijos premjerė Giorgia Meloni pavadino ją „bjauriu nusikaltimu“ ir „skaudžia demokratijos žaizda“. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas socialiniame tinkle rašė: „Vakar netekome tikro tikėjimo ir laisvės gynėjo.“
R. Metsola savo „X“ paskyroje taip pat reagavo į įvykį: „Esu sukrėsta absoliučiai siaubingos Charlie Kirko žmogžudystės Jutoje. Mūsų mintys ir maldos — su jo žmona ir mažais vaikais, kurie buvo jo gyvenimo atrama.“
Tuo metu Parlamento taisyklės, leidžiančios tylos minutes skelbti tik sesijų pradžioje, tapo esminiu ginčo tašku. Dešiniųjų atstovai piktinosi, kad anksčiau Parlamentas pagerbdavo kitų aukų, pavyzdžiui, George’o Floydo, atminimą. Centristai ir kairieji laikėsi pozicijos, jog sprendimas priklauso tik pirmininkei ir nereikia daryti išimčių.
„Tai gėda Europai, kad negerbiame žmogaus, kuris stovėjo už dialogą“, – sakė danų parlamentaras Henrikas Dahlas. Tačiau Parlamente tvyro aiški takoskyra: vieniems C. Kirkas, žodžio laisvės simbolis, kitiems, prieštaringa figūra, dėl kurios atminimo pagerbimo būtina ginčytis.
