ES susitarė dėl naujų grąžinimo taisyklių, kurios leistų migrantus siųsti į centrus už bloko ribų
Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai birželio 1 d. pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl naujo Grąžinimo reglamento. Taisyklės dar turi būti formaliai patvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos, tačiau jos jau laikomos vienu griežčiausių ES migracijos politikos posūkių per pastaruosius metus.
Naujasis reglamentas skirtas žmonėms iš trečiųjų šalių, kurie neturi teisės likti ES valstybėse. Europos Komisija teigia, kad sistema turi sutrumpinti procedūras, sustiprinti valstybių bendradarbiavimą ir padėti greičiau įgyvendinti sprendimus dėl išvykimo.
Pagrindinis politinis argumentas – dabartinė sistema neveikia pakankamai efektyviai. Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. grąžinimo rodiklis pakilo iki 28 proc. ir buvo aukščiausias per dešimtmetį, tačiau institucija vis tiek pripažįsta, kad realiai išvykstančių žmonių skaičius išlieka per mažas.
Grąžinimo centrai trečiosiose šalyse gali tapti galutine stotele arba laikinu tranzito punktu
Pagal naujas taisykles ES valstybės galėtų sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis ir jose steigti vadinamuosius grąžinimo centrus. Tokie centrai būtų skirti žmonėms, kuriems priimtas sprendimas išvykti iš ES, tačiau jų išsiuntimas į kilmės valstybę stringa arba reikalauja papildomų procedūrų.
ES Taryba aiškina, kad tokie centrai galėtų veikti dvejopai: kaip galutinė paskirties vieta arba kaip laikinas tranzito punktas prieš tolesnį grąžinimą į kilmės valstybę ar kitą trečiąją šalį. Tai yra reikšmingas pokytis, nes iki šiol migrantų grąžinimas dažniausiai buvo siejamas su kilmės šalimi arba valstybe, su kuria žmogus turėjo aiškų ryšį.
Kiekvienam tokiam centrui reikėtų susitarimo arba administracinio susitarimo su ne ES valstybe. Oficialiai numatyta, kad tokia šalis turi gerbti tarptautinius žmogaus teisių standartus ir negrąžinimo principą, draudžiantį siųsti žmogų ten, kur jam gali grėsti persekiojimas, kankinimas ar nežmoniškas elgesys.
Žmogaus teisių organizacijos įspėja dėl sulaikymo, vaikų ir silpnos išorinės kontrolės
Didžiausia ginčo vieta – ne pats tikslas grąžinti žmones, kuriems nėra teisinio pagrindo likti ES, o tai, kur ir kokiomis sąlygomis jie būtų laikomi. „Euronews“ nurodo, kad nelydimi nepilnamečiai nebūtų perkeliami į tokius centrus, tačiau šeimos su vaikais galėtų patekti į naująją sistemą, todėl kyla klausimų dėl vaikų švietimo, sveikatos ir gerovės.
Kritikai taip pat akcentuoja, kad reglamente nėra aiškios buvimo tokiame centre trukmės ribos. Jei žmogaus nepavyktų išsiųsti į kilmės šalį, jis galėtų atsidurti ilgalaikėje teisinėje nežinioje, ypač jei trečioji šalis taptų ne laikinu tranzito punktu, o praktiškai nuolatine laikymo vieta.
„Amnesty International“ dar kovo mėnesį teigė, kad tokie centrai kelia rimtą žmogaus teisių pažeidimų riziką ir, organizacijos vertinimu, negali būti įgyvendinti visiškai suderinamai su žmogaus teisių standartais. Reuters taip pat cituoja teisių gynėjus, įspėjančius dėl platesnių sulaikymo galių, namų patikrų, biometrinių duomenų rinkimo ir sankcijų už nebendradarbiavimą.
ES valstybės ieško partnerių Afrikoje ir Azijoje, bet būsimi centrai dar neturi aiškių šeimininkų
Kol kas nėra oficialiai paskelbta, kurios trečiosios šalys galėtų priimti ES grąžinimo centrus. Reuters nurodo, kad valstybės narės potencialių partnerių viešai neįvardija, nors kai kurios šalys jau ieško praktinių sprendimų.
„Euronews“ duomenimis, Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Graikija dar kovo mėnesį ėmėsi bendrų veiksmų ieškodamos galimų grąžinimo centrų modelių. Diskusijose minimos Afrikos ir Azijos šalys, o Uganda bei kai kurios kitos Afrikos valstybės buvo minėtos kaip galimos kryptys, tačiau konkrečių rezultatų kol kas nėra.
ES valstybės turėtų pačios finansuoti tokius centrus ir galėtų siūlyti papildomus finansinius, prekybinius ar kitokius paskatinimus šalims partnerėms. Tikslių sąmatų dar nėra, nes kiekvienas susitarimas priklausytų nuo konkrečios šalies, centro funkcijos, laikymo sąlygų ir priežiūros mechanizmo.
Italijos ir Albanijos modelis rodo, kad tokia sistema gali būti brangi ir politiškai sprogi
Italijos susitarimas su Albanija laikomas artimiausiu praktiniu modeliu, į kurį dabar žvalgosi dalis ES valstybių. Italija Albanijoje jau valdo du centrus – Šendžine ir Gjadere, o iš pradžių jie buvo skirti prieglobsčio prašymams nagrinėti už Italijos teritorijos ribų.
Po kelių teisinių ginčų Giorgios Meloni vadovaujama Italijos vyriausybė 2025 m. kovą šiuos centrus pavertė neteisėtai šalyje esančių migrantų deportacijos centrais. G. Meloni šį modelį pristato kaip europinį pavyzdį, tačiau praktiniai skaičiai kol kas atrodo gerokai kuklesni už pirminius politinius pažadus.
„Euronews“ nurodo, kad pirminis planas numatė iki 36 000 žmonių per metus, tačiau Italijos žiniasklaidos aprašytas parlamentarų vizitas parodė, jog balandžio pabaigoje abiejuose centruose buvo mažiau nei 100 žmonių. Nuo jų pavertimo grąžinimo centrais 2025 m. kovą iki minimo vizito juose iš viso buvo apgyvendinti 536 žmonės, o visa sąmata siekia daugiau kaip 670 mln. eurų.
Pagal „Euronews“ cituojamą Italijos universiteto tyrimą, viena vieta Albanijos centruose kainuoja daugiau kaip 153 000 eurų, kai panašūs pajėgumai Sicilijoje galėtų kainuoti apie 21 000 eurų vienai vietai. Šie skaičiai rodo, kad ES grąžinimo centrų idėja gali tapti ne tik migracijos kontrolės, bet ir didelių biudžetinių bei teisinių ginčų tema.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Why is the EU establishing return hubs for migrants — and why are they so controversial?
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/02/why-is-the-eu-establishing-return-hubs-for-migrants-and-why-are-they-so-controversial
Council of the European Union. (2026). Council and Parliament reach deal on returns of illegally staying third-country nationals
https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2026/06/01/council-and-parliament-reach-deal-on-returns-of-illegally-staying-third-country-nationals/
European Commission. (2026). Commission welcomes political agreement on the Return Regulation
https://home-affairs.ec.europa.eu/news/commission-welcomes-political-agreement-return-regulation-2026-06-02_en
Reuters. (2026). EU paves way to allow migrant deportations to centres outside bloc
https://www.reuters.com/world/european-union-reaches-deal-fast-track-illegal-migrant-returns-2026-06-01/
Associated Press. (2026). EU strikes migration deal for more deportations and detention centers abroad
https://apnews.com/article/migration-brussels-deportation-detention-27f04759acf5f9f4df73862c561a609b
Amnesty International. (2026). EU: European Parliament greenlights punitive detention and deportation plans
https://www.amnesty.org/en/latest/news/2026/03/eu-european-parliament-greenlights-punitive-detention-and-deportation-plans/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai apibūdina migrantų išsiuntimo centrų tikslus, kritiką ir galimus padarinius, todėl jis yra aktualus ir vertingas paprastam skaitytojui, besidominčiam migracijos politika.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie migrantų išsiuntimo centrus, jų tikslus ir kritiką, taip pat atskleidžia įvairias nuomones, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes migracijos klausimai ir žmogaus teisių apsauga šiuo metu yra svarbios temos Europoje, ypač Lietuvoje, kur migrantų srautai ir jų tvarkymas kelia diskusijas. Be to, ES sprendimai šioje srityje gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos politikai ir visuomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie ES planus dėl migrantų išsiuntimo centrų, taip pat apima kritinius aspektus, susijusius su žmogaus teisėmis, kas yra aktualu ir naudinga visuomenei.
Straipsnyje dominuoja nerimą kelianti retorika apie migrantų teises ir galimus pažeidimus, kas gali sukelti nepagrįstą nerimą visuomenėje. Be to, kritika ir skeptiškas požiūris į ES planus nepakankamai subalansuoti, todėl rekomenduoju jo nepaskelbti.
