ES linkę patvirtinti Lenkijos planą atsigavimui po pandemijos skirtas lėšas panaudoti gynybai ir saugumui
Europos Komisija šiomis dienomis turėtų patvirtinti Lenkijos prašymą perkelti beveik 6 mlrd. eurų ES paramos po Covid-19 pandemijos nuo aplinkosaugos projektų į gynybos sritį. Tai „POLITICO“ šaltiniams patvirtino vienas ES ir vienas Lenkijos vyriausybės pareigūnas[1].
Šis sprendimas priimamas tuo metu, kai Briuselis ragina ES šalis didinti išlaidas gynybai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir sumažėjusio JAV prezidento D. Trumpo įsipareigojimo Europai.
Minėta suma yra dalis 648 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo fondo, sukurto padėti šalims atsigauti po pandemijos 2020 metais. Artėjant fondo lėšų panaudojimo termino pabaigai (2026 m. gruodžio 31 d.), šalys skuba užsitikrinti galimybę išnaudoti joms skirtas lėšas.
Lenkija kreipėsi į Briuselį dėl šių pokyčių, argumentuodama, kad šalies miestai ir miesteliai vangiai naudojosi lėšomis aplinkosaugai, teigė Lenkijos vyriausybės pareigūnas.
Gynybos projektai apims infrastruktūrą, technologijas ir civilinę apsaugą
Peržiūrėjus Nacionalinį atsigavimo planą, Lenkijai bus leista skirti ES lėšas projektams, turintiems tiek civilinį, tiek karinį pobūdį. Tai reiškia, kad lėšos keliaus kelių tankams tiesimui ir slėptuvių statyboms, karinių technologijų plėtrai. Tiesa, lėšos negali būti tiesiogiai naudojamos ginklų įsigijimui, nes tai draudžia ES taisyklės[2].
Lenkija informavo Komisiją, kad naujai paskirtos gynybos lėšos bus valdomos per specialiai tam įkurtą instituciją, veikiančią Lenkijos plėtros banko „Gospodarstwa Krajowego“ struktūroje. Tokia schema leistų naudoti lėšas net ir pasibaigus oficialiam fondo galiojimo terminui.
„Lenkija yra pirmoji, ir kol kas vienintelė, valstybė narė, panaudojanti ES Atkūrimo ir atsparumo priemonę saugumui ir gynybai finansuoti“, pabrėžė fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz. Jos teigimu, šis žingsnis padės apsiginti nuo „agresyvios imperinės Rusijos prie mūsų sienų“.
Anot viceministro Jano Szyszko, susitarimas su Komisija buvo baigtas, o Briuselis leido steigti naują Saugumo ir gynybos fondą. Pasak jo, fondas bus skirtas keturioms pagrindinėms sritims: civilinės apsaugos infrastruktūrai (pvz., slėptuvėms), plieno ir ginklų pramonės plėtrai, dvigubo naudojimo infrastruktūrai (pvz., keliai, oro uostai) ir kibernetiniam saugumui stiprinti.
Lėšos gynybai skiriamos po Vyriausybės pokyčių ir augančių geopolitinių įtampų
Planas įkurti naują fondą pirmą kartą paskelbtas kovo mėnesį, tačiau tuomet reikėjo ES leidimo. Pasak ministerijos, leidimas jau gautas, o galutinis peržiūrėto plano patvirtinimas iš Europos Tarybos tikimasi birželio 20 dieną.
Numatoma, kad fondas bus pradėtas įgyvendinti 2025 metų trečiąjį ketvirtį. Lenkijos spaudos agentūra (PAP) skelbia, kad finansavimas bus prieinamas tiek savivaldybėms, tiek valstybės valdomoms ir privačioms įmonėms kaip lengvatinės paskolos arba dalinai kompensuojamos investicijos.
„Lėšos iš esmės bus skiriamos vietos valdžiai ir padės stiprinti visos Lenkijos gyventojų saugumą“, teigė viceministras J. Szyszko. Jo teigimu, tai taip pat padės kurti „gerus naujus darbus mažesniuose miestuose“.
Lėšos skiriamos iš Nacionalinio atsigavimo ir atsparumo plano, finansuojamo ES, kuris skirtas padėti valstybėms narėms atsigauti po pandemijos. Iš pradžių Lenkijai prieiga prie šio fondo buvo užblokuota dėl ES susirūpinimo teisinės valstybės padėtimi valdant konservatyviai „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai. Tačiau blokavimas buvo panaikintas 2023 m., kai į valdžią atėjo liberalesnė Donaldo Tusko vadovaujama koalicija.
Gynybos išlaidos Lenkijoje sparčiai auga tiek valdant PiS, tiek D. Tuskui. 2025 m. šalis gynybai planuoja skirti 4,7 proc. BVP, tai didžiausias santykinis rodiklis visame NATO. Tai beveik atitinka D. Trumpo siūlomą 5 proc. gynybos tikslą Aljansui.
