Gautas finansavimas siekia per 6 mlrd. eurų
Milijardai eurų Lietuvos gynybai: tankai, oro skydas ir pasiruošimas galimai grėsmei – būtent taip bus panaudota didžioji dalis Europos Sąjungos skirtos SAFE paskolos. Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa atskleidė, kad beveik 5 mlrd. eurų keliaus nacionalinės divizijos stiprinimui, o šimtai milijonų bus investuoti į oro gynybą bei antidronines sistemas.
Pagal gegužę su Europos Komisija sudarytą SAFE susitarimą Lietuva užsitikrino 6,375 mlrd. eurų finansavimą. Didžiausia dalis šių lėšų bus skirta sunkiajai ginkluotei – tankams, pėstininkų kovos mašinoms, artilerijai bei įvairaus kalibro amunicijai įsigyti[1].
Viceministro teigimu, daugiau nei 800 mln. eurų numatyta oro gynybos stiprinimui. Dalis šių investicijų bus nukreipta į tradicines oro gynybos sistemas, tiesiogiai susijusias su divizijos pajėgumais, o kita dalis – į sparčiai svarbėjančią antidroninę apsaugą: radarus ir kontrbepilotes sistemas.
Papildomai apie 200 mln. eurų planuojama skirti kontrmobilumo priemonėms ir Baltijos gynybos linijai. Pasak K. Aleksos, dabartinis finansavimas gali būti tik pirmasis etapas, nes Europos Sąjunga vis aktyviau stiprina rytinio flango saugumą.
Europa ruošiasi didesnėms investicijoms į saugumą
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau teigė, kad SAFE paskola Lietuvai per artimiausią dešimtmetį leis sutaupyti apie 250 mln. eurų. Pirmoji išmoka – beveik 956 mln. eurų – Lietuvą turėtų pasiekti per artimiausius tris mėnesius.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra pristačiusi „ReArm Europe“ planą, pagal kurį Europos gynybai artimiausiais metais ketinama mobilizuoti net 800 mlrd. eurų. Plane numatyta ne tik paskolų sistema, bet ir galimybė valstybėms daugiau investuoti į gynybą netaikant griežtų biudžeto deficito ribojimų.
Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies BVP. Šios investicijos būtinos siekiant iki 2030 metų pilnai išvystyti nacionalinę diviziją ir pasirengti Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
Lietuva pirks beveik tūkstantį suomiškų šarvuočių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva iki 2030 metų planuoja įsigyti 936 Suomijos gamintojo šarvuočius „Patria“, iš kurių apie 300 šalį turėtų pasiekti per artimiausius kelerius metus. Šie šarvuočiai taps svarbia nacionalinės divizijos dalimi, o viena pagrindinių sąlygų gamintojui – dalį gamybos vykdyti Lietuvoje, taip įtraukiant šalies pramonę į tarptautinę gynybos tiekimo grandinę[2].
Preliminariai visas projektas iki 2036 metų gali kainuoti iki 1,5 mlrd. eurų, tačiau valdžia pabrėžia, kad papildomo finansavimo tam neprireiks.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas akcentavo, kad šarvuočių įsigijimas vyks kartu stiprinant ir oro gynybos sistemas. Pasak jo, Lietuvai šiuo metu itin svarbu gerinti dronų aptikimo bei neutralizavimo pajėgumus tiek taikos metu, tiek galimo konflikto atveju.
Kaip skelbiama, naujosios „Patria“ platformos pakeis senus M113 transporterius ir bus naudojamos įvairioms karinėms užduotims – nuo manevrų ir žvalgybos iki medicininės evakuacijos bei inžinerinių operacijų.
Dalį paramos ketinama skirti ir Ukrainai
Apie šį reikšmingą Lietuvos finansinį įsipareigojimą buvo pranešta dar sausio pabaigoje – tuomet Užsienio reikalų ministerijos teigė, šios lėšos bus skirtos kariuomenės modernizavimui, naujos karinės technikos ir amunicijos įsigijimui, Baltijos gynybos linijos stiprinimui bei nacionalinės divizijos vystymui iki 2030 metų.
Tačiau dalis finansavimo bus nukreipta ir paramai Ukrainai – planuojami bendri ginkluotės pirkimai bei karinės įrangos įsigijimas Ukrainos poreikiams.
Vis dėlto SAFE nėra tiesioginė ES parama – tai ilgalaikės paskolos, kurias valstybės turės grąžinti. Europos Komisija šias lėšas skolina tarptautinėse finansų rinkose, leisdama bendras ES obligacijas, o vėliau mažomis palūkanomis paskirsto šalims narėms. Lietuva pateko tarp aštuonių valstybių, kurioms pirmuoju etapu planuojama skirti apie 74 mlrd. eurų bendrų paskolų.
