Hillary Clinton po uždaro posėdžio tvirtina „nieko nežinojusi“ apie Epsteiną, tačiau Kongresui kyla daugiau klausimų
Hillary Clinton po šešių valandų trukusios apklausos Kongrese pareiškė „neturėjusi jokio supratimo“ apie Jeffrey Epsteino nusikaltimus. Buvusi valstybės sekretorė liudijo už uždarų durų Atstovų Rūmų Priežiūros komitete, kuris tiria federalinės valdžios veiksmus Epsteino byloje. Ji teigė norinti, kad „tiesa paaiškėtų“, ir net paragino apklausti prezidentą Donaldą Trumpą prisiekus dėl jo buvusių ryšių su finansininku.
Tačiau pagrindinis dėmesys dabar krypsta į buvusį prezidentą Billą Clintoną, kuris liudys penktadienį. Skirtingai nei jo žmona, jis yra fiksuotas Epsteino skrydžių žurnaluose – pagal viešai analizuotus duomenis, jis Epsteino privačiu lėktuvu skrido mažiausiai 16 kartų. Nuotraukos taip pat rodo jį šalia Epsteino ir jo bendrininkės Ghislaine Maxwell ankstyvaisiais 2000-aisiais.
Clintonai iš pradžių aktyviai priešinosi šaukimams liudyti ir jų advokatai vadino tyrimą politiškai motyvuotu. Tačiau komitetui pradėjus svarstyti galimą apkaltą už nepagarbą Kongresui, jie galiausiai sutiko atvykti. Komiteto pirmininkas Jamesas Comeris tai pavadino aiškiu atsitraukimu nuo ankstesnės pozicijos.
Respublikonai siekia skaidrumo, demokratai – politinės apsaugos
Respublikonai teigia, kad tyrimas nukreiptas ne prieš konkrečius asmenis, o į atsakomybių išsiaiškinimą – ypač dėl 2008 m. Epsteino susitarimo su prokuratūra ir jo mirties 2019 m. federaliniame kalėjime aplinkybių. „Niekas nekaltina Clintonų nusikaltimu. Mes tiesiog turime daug klausimų“, – anksčiau sakė J. Comeris.
Hillary Clinton po apklausos sakė, kad ją nuvylė tai, jog liudijimas nebuvo viešas. Ji taip pat teigė, kad respublikonai turėtų apklausti ir kitus su Epsteinu siejamus asmenis. Vis dėlto už uždarų durų, remiantis žiniasklaidos pranešimais, ji dažnai atsakinėjo „nežinau“ arba nukreipdavo klausimus vyrui.
Kai kurie demokratai viešai gynė Clintonus, teigdami, kad tyrimas esą nukreiptas į dėmesio atitraukimą nuo prezidento D. Trumpo. Tačiau dalis jų pačių kolegų balsavo kartu su respublikonais, siekdami išlaikyti šaukimų galią ir parodyti pagarbą Epsteino aukoms. Tai rodo, kad politinė aplinka šiandien gerokai skiriasi nuo ankstesnių Clintonų skandalų laikų.
Epsteino byla tampa išbandymu visai politinei klasei pasauliniu mastu
Billas Clintonas anksčiau yra pareiškęs, kad nutraukė ryšius su Epsteinu dar prieš jam tampant viešai žinomu kaip seksualinių nusikaltimų organizatoriui. Jo atstovai teigia, kad buvęs prezidentas „nieko nežinojo apie baisius nusikaltimus“ ir niekada nelankė Epsteino salos. Vis dėlto jo kelionių istorija ir vieši ryšiai su Epsteinu kelia klausimų, kuriuos Kongresas siekia išnagrinėti.
Tyrimo apimtis apima penkias pagrindines sritis – nuo federalinio tyrimo valdymo iki galimų etikos pažeidimų tarp išrinktų pareigūnų. Komitetas taip pat nagrinėja, ar Epsteinas galėjo naudotis politiniais ryšiais siekdamas apsaugoti savo veiklą. Apklausų vaizdo įrašai, kaip pranešama, gali būti paviešinti artimiausiomis dienomis.
Respublikonai pabrėžia, kad niekas neturi būti aukščiau įstatymo – nei buvęs prezidentas, nei jo šeima. Net kai kurie Epsteino aukų atstovai teigia, jog svarbu, kad visi su juo susiję asmenys pateiktų informaciją, nepriklausomai nuo partijos. Ši byla tampa ne tik Clintonų reputacijos, bet ir visos Vašingtono politinės kultūros patikimumo išbandymu.
Jeffrey Epsteino bylos atgarsiai pasiekė ir už Jungtinių Valstijų ribų. Plačiausiai nuskambėjo Jungtinės Karalystės princo Andrew pavardė – jis buvo apkaltintas netinkamais ryšiais su viena iš Epsteino aukų. Epsteino aplinkoje taip pat buvo minimas buvęs Izraelio premjeras Ehudas Barakas, kuris pripažino ryšius su Epsteinu, tačiau tvirtino nieko nežinojęs apie jo nusikaltimus. Dokumentuose figūravo ir kiti tarptautinio lygmens veikėjai – nuo britų aristokratų iki Artimųjų Rytų verslo ir Prancūzijos, kitų šalių politinių sluoksnių atstovų.
