Iškastinis kuras jau greit gali tapti praeitimi
Energetikos sektorius jau kuris laikas į priekį žengia milžino žingsniais bei sparčiai dairosi, kuo ateityje pakeisime vis dar įprastą, bet tvarumu nepasižymintį iškastinį kurą. Kol vieni kalba apie elektra varomas transporto priemones, kiti spekuliuoja, kad galbūt po dešimtmečio mūsų automobiliai bus varomi vandeniliu arba tiesiog… vandeniu.
Nepaisant milijoninių investicijų ir ilgalaikių tyrimų, energetikos specialistai nėra tvirtai įsitikinę nei dėl vieno ateities scenarijaus, tačiau tikina, kad aplinkosauginės problemos privers mus imtis netradicinių, o kartais gal ir labai nustebinančių sprendimų.
Visi žinome ir suprantame, jog pasaulyje sparčiai mažėjant energijos šaltiniams, o pasaulio valstybėms dedant pastangas sumažinti neigiamą energijos gamybos poveikį gamtai, nieko nustebinti mes jau nebegalime vien su vėjo ar saulės energija. Mums reikia atrasti daugiau alternatyvų, kurios pakeistų ne tik mūsų namus apšildančias dujas, bet ir kurą.
Didžiausių pasaulio energetikos įmonių prašymu atlikta GEO apklausa parodė, kad nepaisant greito populiacijos augimo, globalus energetikos šaltinių suvartojimas per ateinančius 25-erius metus sumažės: jei nuo 1990-ųjų iki 2015-ųjų vartojimas augo 190 kvadrilijonų kilovatų, per ateinančius dešimtmečius suvartojamos energijos augimas gali siekti jau tik nuo 30 iki 80 kvadrilijonų kilovatų.
Nors tyrėjai prognozuoja, kad mums įprastų energijos šaltinių, pavyzdžiui naftos, dujų, atominės energijos, vartojimas menks, kuo jie bus pakeisti vis dar nėra aišku: didėjantis susirūpinimas užterštumu, kainų pokyčiai bei ekonomika neleidžia daryti tvirtų išvadų[1].
Vandenilis ar vanduo (ne)gali pakeisti įprastinio kuro
Apie vandenilio pritaikymą energetikoje kalbama jau seniai, o ir ši teorija, regis, yra viena iš labiausiai įtikinamų.
Vandenilis yra vienas labiausiai mūsų planetoje paplitęs elementas, kuris labiausiai naudojamas yra chemijos pramonėje, naftos perdirbime, trąšų gamyboje.
Pastaruoju metu vis labiau žiūrima į atsinaujinančius energetikos išteklius (AEI), ypač, kai elektros kaina ne tik šovė į rekordines aukštumas, bet ir svyruoja ir dažnai kinta. Tai yra palanku žaliojo vandenilio gamybai, kuriai reikia būtent elektros ir vandens: elektrolizės būdu gaminamas vandenilis gali būti suvokiamas kaip aplinkai saugesnė alternatyva baterijoms[2].
Tiesa, verslininkas ir technologijų fanatikas Elonas Muskas kadaise pašaipiai teigė, jog vandenilinio kuro elementai jam atrodo kvailoki, nes vandenilis įprastai išgaunamas elektrolizės būdu ir tam reikia labai daug energijos. Kita vertus, galime pagalvoti, kad alternatyvūs energijos šaltiniai, kad ir kokie neįprasti būtų, šiandienos aplinkosaugos kontekste turėtų būti svarstomi ir tiriami.
Vis tik, kaip ir galima numanyti, viskas nėra taip paprasta. Tam, kad vandenilio technologiją galėtume naudoti plačiai, svarbūs yra du pagrindiniai aspektai: elektros kaina ir veiksminga, bet pigi technologija vandens pavertimui vandeniliu. Būtent čia ir kyla didžiausių problemų, kurios užkerta kelią šios idėjos plėtrai. Jei efektyvi technologija būtų pritaikyta, pirmiausia vandenilį naudoti galėtume transporte, o vėliau ir pramonėje.
Iš tiesų, nedidelėmis apsukomis, bet vandeniliniai kuro elementai jau yra naudojami ir šiandien, pavyzdžiui, „Toyota Mirai“ automobiliuose, autobusuose, dirba ir stacionarios jėgainės gamykloms. Vandeniliniai automobiliai gali būti ypač patvarūs, nes kuru jie papildomi vos per kelias minutes, todėl per dieną galima įveikti didesnį atstumą. Aišku, tam reikia ir infrastruktūros pokyčių[3].
Gerai susipažinus su vandenilio alternatyva, galima pradėti galvoti, kad ateityje, vanduo taip pat gali tapti energijos šaltiniu. Vis tik, mokslininkai ragina suprasti, kad vanduo nėra ir tikriausiai nebus kuru: tai pagrindinis šaltinis iš kurio kuras gali būti išgaunamas. Jau dabar kuras yra gaminamas iš vandens ir anglies dioksido, įvairūs metodai gali būti susiję ir su elektra, bet galiausiai pasiekiame tą pačią išvadą: pagaminant tokį kurą, daugiau energijos yra išvaistoma, nei vėliau jos galima panaudoti. Tiesa, nors dabar procesas ir reikalauja itin daug energijos, ateityje, pritaikius saulės šviesą, gamybos kaštai galėtų būti sumažinti, o ir pati gavyba būtų tvaresnė[4].
Ateitis – mūsų pačių rankose
Žinoma, alternatyvų dujoms ir benzinui yra žymiai daugiau. Vienos jų, jau tikrai ne naujos ir plačiai pritaikomos praktikoje, kitos – skambančios keistai ir beveik neįmanomai. Tikriausiai mažai kas, ypač tie, kurie su energetika turi mažai ką bendro, galėtų pasakyti, kas yra angliavandenilis (LPG). Iš tiesų, LPG yra suskystintos dujos išgaunamos iš naftos. Lyginant su benzinu, LPG yra žymiai taupesnis pasirinkimas: šių dujų kaina yra vidutiniškai du kartus mažesnė už benzino. Be kita ko, tai ir automobiliui saugus pasirinkimas: ši medžiaga atspari detonacijai, neardo katalizatorių, ją naudojant, nesusidaro nuodegų ant stūmoklių, vožtuvų ir uždegimo žvakių. Žvelgiant iš ekologinės perspektyvos, naudojant LPT kenksmingų medžiagų kiekis paleidžiamas į gamtą taip pat sumažėja kelis kartus[5]. Vis tik, ši alternatyva dar nėra taikoma plačiai, tad ateityje dar gali būti ištobulinta.
Tikrai neįprastas būdas kuro gavybai gali būti pritaikomas pasitelkiant orą.
Degimo variklyje slegiamas oras gali sukurti net mašinas varančią energiją. Vis tik, procesas yra pernelyg lėtas, tad sunkiai pritaikomas transporto srityje. Panašiai galima pasakyti ir apie šilumos energiją. Specialistai pažymi, kad termoenergija paverčianti šilumą elektra yra ypač tvari, be to, ženkliai pigesnė nei degalai. Tiesa, pats pritaikomumas kol kas menkas: taip veikiančių mašinų vos vienetai[6].
Nors šiuo metu garsiai kalbama, kad elektra yra dabarties ir ateities kuras, žvalgytis aplink pravartu. Mūsų planeta reikalauja išskirtinės priežiūros ir saugumo, tad tvarumas turi tapti numeris 1 veiksniu. Kita vertus, pagrindiniai vartotojai – eiliniai žmonės akcentuoja ir praktiškumą bei kainos ir kokybės santykį.
Kad ir kokiu tvarumu pasižymėtų vienas ar kitas kuras, mes norime iš taško A į tašką B nuvykti greitai ir geriausiai, pigiai. Kuo gi mes važiuosime už 10 ar 50 metų galime tik spėlioti. Galbūt iš tiesų, mašinos bus varomos paprasto vandens jėga, o gal atrasime kažką, apie ką dar net nežinome. Viskas mūsų rankose.
