JK stiprina migracijos kontrolę: deportacijų skaičius auga, o K. Starmeris kalba apie „sienų susigrąžinimą“
Jungtinėje Karalystėje sparčiai didėja tiek priverstinai deportuotų, tiek savanoriškai išvykstančių neteisėtų migrantų skaičius. Tai viena iš naujosios vyriausybės pastangų pažaboti migraciją, tiek nelegalią, tiek legalią, dalis. Šią iniciatyvą premjeras seras Keiras Starmeris įvardija kaip „vieną svarbiausių iššūkių šaliai“.
„Jau grąžinau daugiau nei 24 000 žmonių, neturinčių teisės būti čia. Ir tuo neapsiribosiu“, rašė K. Starmeris socialiniuose tinkluose.
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2024 m. liepos 5 d., kai K. Starmeris tapo premjeru, iki 2025 m. kovo 22 d. iš šalies buvo grąžinti 24 103 asmenys, o tai 11 % daugiau nei per tą patį laikotarpį metais anksčiau. Iš jų: 6 339 asmenys buvo deportuoti priverstinai (Enforced Returns), 17 764 išvyko savanoriškai (Voluntary Returns).
Šiuo metu JK taikomas trijų kategorijų grąžinimo modelis:
- Priverstinis grąžinimas, kai migrantai deportuojami valstybės sprendimu,
- Savanoriškas grąžinimas, kai asmenys išvyksta savo noru,
- Uosto grąžinimas, kai žmonės neįleidžiami į JK ir nedelsiant siunčiami atgal.
Nauji planai dėl migracijos valdymo: siekis sumažinti grynosios migracijos lygį
Neseniai paskelbta Vyriausybės „Baltieji puslapiai apie migraciją“ (White Paper on Immigration) įvardija griežtus pokyčius migracijos politikoje. Dokumente numatyta:
- užkirsti kelią atvykimui į JK nelegaliais keliais,
- sustiprinti vizų režimo kontrolę, kad žmonės neatvyktų su viena paskirtimi ir neliktų neteisėtai pasibaigus vizai,
- sumažinti grynosios migracijos lygį.
Jei 2010-aisiais grynoji migracija į JK buvo apie 200 000 per metus, tai 2023 m. birželio pabaigoje ji pasiekė 906 000, keturis kartus didesnį lygį per mažiau nei ketverius metus.
K. Starmeris: „Ankstesnė vyriausybė prarado sienų kontrolę.“
JK, kaip ir daugelis Europos šalių, kovoja su neteisėtos migracijos augimu. Nuo 2018 m. iki 2024 m. apie 220 000 žmonių atvyko į šalį nereguliariais keliais. Iš jų 150 000 kėlėsi per Lamanšo sąsiaurį mažomis valtimis. Dauguma pateikė prieglobsčio prašymus.
Be to, dar dešimtys tūkstančių asmenų, turėjusių vizas mokslams, darbui ar kelionėms, pasiliko šalyje pažeisdami sąlygas. Vien 2024 m. tokių asmenų buvo apie 40 000. Auganti neteisėta migracija susijusi su rekordiniais prieglobsčio sistemų apkrovimais ir didelėmis apgyvendinimo išlaidomis.
Derybos su kitomis šalimis: „grąžinimo centrai“ užsienyje
Vizito Albanijoje metu premjeras Starmeris paskelbė apie Jungtinės Karalystės derybas su kitomis valstybėmis dėl vadinamųjų „grąžinimo centrų“ steigimo. Tokiose vietose užsienyje būtų laikinai apgyvendinami prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai JK buvo atmesti.
„Vyksta derybos su keliomis šalimis dėl grąžinimo centrų. Tai yra svarbi naujovė“, sakė K. Starmeris spaudos konferencijoje su Albanijos premjeru Edi Rama.
Skirtingai nei ankstesnė konservatorių vyriausybės Ruandos schema, šis planas būtų taikomas tik tiems, kurie arba neturi teisės likti JK arba yra išnaudoję visas apeliacijos galimybes. BBC duomenimis, planai daugiausia orientuoti į Vakarų Balkanų šalis: Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną bei Šiaurės Makedoniją. Albanija viešai pareiškė, kad prie šios iniciatyvos neprisijungs, pasak Edi Ramo, šalies prioritetas yra vienkartinis susitarimas su Italija.
JK paskelbė apie Migracijos užduočių pajėgų plėtrą, kuri apima Šiaurės Makedoniją, bei sustiprintą žvalgybinės informacijos mainų sistemą, įskaitant ir dronų naudojimą migracijos kelių stebėjimui, kriminalistinių tyrimų laboratorijų finansavimą Albanijoje, jaunimo reintegracijos programas ir užimtumo skatinimą.
Tuo metu opozicija kritikavo premjero vizitą į Albaniją kaip „gryną teatrą“. Šešėlinis vidaus reikalų sekretorius Chrisas Philpas pareiškė, kad veikianti deportacijų schema su Albanija buvo sukurta dar ankstesnės vyriausybės, o dabartinis vizitas esą skirtas tik viešųjų ryšių efektui sukurti.
Kalbėdamas Albanijoje, K. Starmeris pabrėžė, kad jo Vyriausybės prioritetas yra sugrąžinti sienų kontrolę. „Ankstesnė vyriausybė prarado sienų kontrolę. Aš esu pasiryžęs ją atgauti. Tai reiškia nuoseklią kovą su grupuotėmis, kurios prekiauja žmonėmis ir organizuoja šią bjaurią veiklą“, sakė jis.
Pasak Vyriausybės, per trejus metus nelegalių atvykimų iš Albanijos mažomis valtimis sumažėjo 95 %, o deportacijų skaičius padvigubėjo.
Vokietijos pavyzdys ir migracijos išlaidos kelia diskusijas visoje Europoje
Migracijos iššūkiai neapsiriboja vien Jungtine Karalyste. Panašios problemos keliamos ir kitose Europos šalyse. Vokietijoje vis dažniau viešai kalbama apie socialinės paramos sistemą ir tai, kaip ji susijusi su migracija.
Pasak Federalinės darbo agentūros duomenų, dauguma piliečių pašalpą (Bürgergeld) gaunančių asmenų turi migracinį pagrindą, o didelė jų dalis neturi Vokietijos pilietybės.
„2024 metais piliečių pašalpa, kuri iš esmės tapo migracine pašalpa, suvalgė beveik 47 mlrd. eurų. Beveik kas antras ją gaunantis asmuo yra užsienio pilietis. Vien tik sirams atiteko apie 4 mlrd. eurų. Tai tiek pat, kiek visam Federalinės policijos biudžetui“, sakė opozicinės partijos „AfD“ lyderė Alice Weidel.
Šios diskusijos Vokietijoje dažnai susiejamos su tuo, kaip valstybės pasirengusios susidoroti su ilgalaikiais migracijos padariniais: tiek finansiniais, tiek socialiniais. Didėjantis išlaikymo krūvis, integracijos iššūkiai ir politinis spaudimas kelia visos Europos klausimą: ar dabartinė migracijos politika yra tvari?
