<h2>Pagrindinis ministerijos uždavinys – susidorojimas su karantino padariniais</h2>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministerija, deklaruodama apie pirmojo pusmečio pasiektus tikslus ir naujoves, nevengia paminėti, kad pagrindinis iššūkis vis tik buvo susidoroti su karantino padariniais, mat jie juntami iki šiolei. Ministerija pažymi, kad per šį pusmetį nepamiršo ir nukentėjusių šalies verslų – šiems skyrė net 164 mln. eurų paramos. Nepaisant karantino, ši ministerija net jame sugebėjo „išrasti“ tokius atradimus, kurie ne tik nudžiugino, bet ir supriešino visuomenę. Vienas iš tokių įgyvendintų „atradimų“ – vadinamas Galimybių pasas, dėl kurio efektyvumo ir reikalingumo būtų galima nemenkai pasiginčyti. Visgi, teigti, kad ši ministerija nieko neveikė taip pat negalime, mat kaip liaudies išmintis byloja, geriau padaryti blogai, nei nedaryti nieko. Tarp esamų pokyčių – ir sąlygų pagerinimas verslo perkėlimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių, sutarties su Europos kosmoso agentūra pasirašymas, pradėtas įgyvendinti Inovacijų agentūros projektas.</p>
<p>Ministrė Aušrinė Armonaitė neneigė, kad pagrindinis ministerijos darbas buvo koncentruotas į COVID-19 padarinius, tačiau stengtasi neapleisti ir kitų sričių:[1]</p>
<blockquote>Šį pusmetį koncentravomės į pagalbą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui: paskirstėme solidžią sumą paramos bei antrieji Europoje pradėjome naudoti Galimybių pasą – inovatyvų įrankį, leidusį mums saugiai atidaryti dalį veiklų anksčiau. Tačiau intensyviai dirbome ir prie kitų ministerijos prioritetinių sričių: verslo perkėlimo iš trečiųjų šalių, eksporto ir investicijų skatinimo, verslo aplinkos gerinimo, biurokratinės naštos įmonėms mažinimo. Šie ir kiti inicijuoti projektai sukurs daugiau galimybių žmonėms plėtoti savo veiklą paprasčiau ir efektyviau, – teigė Ekonomijos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.</blockquote>
<p>A. Armonaitė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino karantino sąlygomis veikusios ministerijos nuveiktais darbais. Ministrė pažymi, kad ministerija pristatė penkias pagalbos verslui priemones, tarp kurių – subsidijos ir lengvatinės paskolos nukentėjusioms įmonėms, darbuotojų testavimo ir turgavietės mokesčio kompensacijos, subsidijos individualiai dirbantiems žmonėms. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie gerokai užsitęsusį išmokų skyrimą, A. Armonaitė pažymėjo, kad taip vyko dėl to, kad ministerija „stengėsi sieti paramą su skaidriai sumokėtais mokesčiais“. Tarp karantino metu vykdytų pokyčių, žinoma, įvardytas ir Galimybių pasas, kurį Lietuva Europos Sąjungoje įdiegė antra po Danijos. Žinoma, ministrė nevengė pasididžiuoti, kad „jau dabar tokius pasus turi beveik visos Europos valstybės“. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-armonaite-2-1.jpg" alt="A. Armonaitės pasisakymas" /></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-armonaite-3.jpg" alt="A. Armonaitės pasisakymas" /></p>
<h2>Neapleistos buvo ir kitos sritys – inovacijų pritraukimas, tarp kurių ir sutartis su Europos kosmoso agentūra</h2>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministrė pareiškė, kad ministerija nuosekliai dirba tam, kad jau kitų metų pradžioje būtų pasiektas vienas iš tikslų – atsivertų vieningos Inovacijų agentūros durys. Tokia agentūra būtina tam, kad vykdytų inovacijų ekosistemos vystymą „nuo idėjos plėtojimo, konsultavimo iki finansavimo ir produktų išleidimo į rinką“. Ministerija esą taip pat galinti pasigirti prioritetų išsigryninimu sumanios specializacijos srityse – biotechnologijos, pažangios gamybos, informacinių bei ryšių technologijų. A. Armonaitė neslėpė ambicingų tikslų dar šiais metais – nuo 2 proc. BVP biotechnologijų srityje reikia „šoktelti“ iki 6 proc. BVP 2030, taip pat koncentruotis į vaistų kūrimą Lietuvoje ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų ligų.</p>
<p>Tarp svarbių nuveiktų darbų puikuojasi ir inovacijų fondas, į kurį buvo įdėti 21 mln. eurų, kuris, pasak A. Armonaitės, bus skirtas finansinėms priemonėms startuoliams, mokslo ir verslo bendradarbiavimo idėjoms. Tiesa, tokią pat sumą tikimasi „susigrąžinti“ iš Europos atsigavimo fondo. Tai – dar ne viskas. Negalima pamiršti ir garsiosios pasirašytos sutarties su Europos kosmoso agentūra (EKA) – ši sutartis esą leis sustiprinti šalies mokslo ir verslo konkurencingumą tarptautiniu mastu ir, skaičiuojama, kad atneš net 8,4 mln. eurų grąžą kasmet. Kaip pažymi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, astronautų atrankoje pateikė paraiškas net 80 Lietuvos piliečių, tarp kurių 62 vyrai ir 18 moterų. EKA netgi paskelbė apie laisvą vietą fizinę negalią turinčiam astronautui – toks asmuo esą labai pasitarnautų nustatant, kokia adaptacija būtina tokiam astronautui, kad šis galėtų būti profesionalus įgulos narys.[2]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/astronaut.jpg" alt="Sutartis su Europos kosmoso agentūra" /></p>
<h2>Liberalizuojamas talentų pritraukimas ir draugiškos verslo aplinkos kūrimas</h2>
<p>Kaip pirminį žingsnį, liberalizuojant talentų iš trečiųjų šalių pritraukimą, ministrė įvardijo darbuotojų relokacijos paketą, pagal kurį tampa daug paprasčiau darbuotojus iš trečiųjų šalių perkelti čia, į Lietuvą. Kaip jau galėjome numanyti, tai orientuota ir į Baltarusijoje esančius darbingo amžiaus asmenis, mat Laisvės partija režimo persekiojamiems asmenims kartas nuo karto vis nevengia išreikšti solidarumo. Tas puikiai atsispindėjo ir po Romano Protasevičiaus sulaikymo nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, kuomet ši politinė partija inicijavo protestą už R. Protasevičiaus paleidimą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškė, kad įgyvendinant tokį paketą Lietuvoje atsiras mažiausiai 3 000 naujų darbo vietų. Žinoma – tai negalios Lietuvos piliečiams, nors ir balandžio 1 dieną šalyje buvo registruoti net 259,8 tūkst. darbo neturintys asmenys, o tai sudarė net 15,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.[3]</p>
<p>A. Armonaitė pabrėžė, kad šiuo metu į Lietuvą jau pradėjo ar dar svarsto persikėlimo procesą per 80 įmonių iš Baltarusijos. Tarp nuveiktų darbų ir priimti teisės aktai, leisiantys veikti „žaliajam koridoriui“, kuris, prognozuojama, pritrauks dideles investicijas į šalį. Ministrė neslėpė, kad jos tikslas yra per savo kadenciją plėsti Lietuvos galimybes medžiojant investicijas ir ieškant naujų eksporto rinkų. Tarp realių pasiekimų – skirta net 260 stipendijų STEM programų studentams. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės, yra „realių pavyzdžių, kai net 50 proc. studijuojančių studentų jau įsidarbina pagal specialybę to regiono įmonėse“.</p>
<p>Taigi, „pokyčiai po pokyčių“ tęsiasi. Kuriant draugišką verslo aplinką, atveriama vis daugiau duomenų, ypatingai įpareigojant viešojo sektoriaus institucijas atverti visus tvarkomus duomenis „nemokamai ir viešai“. Toks sprendimas, manoma, padės kurti naujus produktus ir plėtoti tokias technologijas kaip dirbtinio intelekto kūrimas ar daiktų internetas. Taip pat akcentuojamas ir biurokratinių procesų mažinimas – tam buvo suplanuota geresnio reguliavimo reforma, skatinanti verslo institucijų bendradarbiavimą ir orientuota ne į baudimą, o į konsultavimą.</p>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministerija per pirmąjį veiklos pusmetį kreipėsi ir į Seimą su siūlymu priimti teiktus Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos užsienio įmonėms bus leidžiama įmonių pavadinimus registruoti užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis:[4] </p>
<blockquote>Pavadinimai užsienio kalba yra aktualūs plačiam ratui įmonių, ypač toms, kurios vykdo tarptautinį verslą: paslaugas ar prekes eksportuojančioms įmonėms, startuoliams. Iki šiol teisę sudaryti pavadinimus užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis Lietuvoje galėjo tik įmonės, susijusios su užsienio juridiniu asmeniu. Šiuo metu didelė dalis šalies verslo veikia globalioje rinkoje, todėl šios dirbtinės kliūties pašalinimas pagaliau leistų Lietuvai priartėti prie kitų Europos Sąjungos valstybių, kuriose jau senai leidžiama įmonių pavadinimų registracija lotyniškais rašmenimis, – dar birželio pradžioje teigė A. Armonaitė.</blockquote>
<p>Kalbėdama apie šiuos pokyčius, ministrė savo „Facebook“ paskyroje taip pat pridūrė, jog „tikisi, kad Seime užteks sveiko proto“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/verslo-aplinka.jpg" alt="Draugiškos verslo aplinkos kūrimas" /></p>
