<h2>Europos Komisijos rekomendacija neatitinka realios padėties šalyje</h2>
<p style="text-align: justify;">Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja per du dešimtmečius padidinti darbingą žmonių amžių iki 72 metų. Nors kol kas tai tik teorinis skaičiavimas, ekspertai teigia, kad europiečiams sparčiai senstant, išsilaikyti darbo rinkoje teks vis ilgiau, net jeigu pensinis amžius ir išliks panašus.</p>
<p style="text-align: justify;">Pagal dabartines rekomendacijas, Lietuva iki 2040-ųjų turėtų pailginti darbingą amžių iki 72 metų, tuo tarpu dabar darbingas amžius – iki 64-erių, nebent asmuo pats nori dirbti ilgiau.</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, tai nereiškia, kad naujoji metų riba taps pensiniu amžiumi, tai veikiau yra rekomendacinis skaičius – būtent iki tokio amžiaus asmuo gali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau, realybė yra tokia, kad ir be šio pokyčio dalis Lietuvos senjorų, net ir sulaukus pensijos toliau sėkmingai dirba.</p>
<p style="text-align: justify;">Ši EK rekomendacija koreliuoja tiek su sparčiu Lietuvos bei visos Europos populiacijos senėjimu – taip siekiama užtikrinti pakankamas pensijas senatvėje, kartu neužkraunant didelių įmokų jaunajai kartai. Prognozuojama, kad, norint nuo 2020-ųjų iki 2040-ųjų išlaikyti pastovų nacionalinį senėjimo indeksą, Malta, Vengrija ir Švedija turėtų prailginti darbingą amžių tik iki 68 metų, o Lietuva ir Liuksemburgas – iki 72 metų[1].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/wj-photo-zmmtb3ptsre-unsplash.jpg" alt="Visuomenė senėja" /></p>
<h2>Pasiūlymui nepritaria nei politikai, nei profesoriai</h2>
<p style="text-align: justify;">EK pasiūlymas, atrodo, nesužavėjo nei visuomenės, nei politikų ar mokslininkų. Ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad nėra prasminga sakyti, jog tokie pokyčiai neatsilieps pensinio amžiaus ribai: „tai klausimas būtent pensijos mokėjimo. Kai bando nuraminti, kad pensijos bus mokamos nuo 65-erių, o žmonės galės dirbti iki 72-ejų, tai tas visiškai neprasminga, nes jie ir dabar gali dirbti ir dirba“, – sakė R. Lazutka[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Tačiau, šioje vietoje iškyla dilema – juk Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019-ųjų metų vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 71,5, moterų – 81 metai[3]. Taigi, visiškai realu, kad pailginus ne tik darbingą amžių, bet ir nukėlus pensijų mokėjimą, dalis Lietuvos piliečių, ypač vyrų, pensijinio laikotarpio apskritai nebesulauks. </p>
<p style="text-align: justify;">Vis gi, praktikoje, sunku suprasti tokio pokyčio prasmę. Didelė dalis Lietuvos senjorų bet kuriuo atveju dirba ir pasiekę pensijinį amžių ir gali tai daryti, tiek kiek nori. Vėlinti pensijinį amžių, iš esmės nėra prasminga jau vien dėl to, kad Lietuvoje žmonių gyvenimo trukmė yra mažesnė, lyginant su daugeliu Europos Sąjungos šalių[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, kaip savo „Facebook" teigia Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, darbingas amžius nėra tas pats, kas pensijinis amžius. „Šis Europos komisijos pasiūlymas nėra griežtai suformuluotas, kad čia turi būti pensijinio amžiaus riba, kalbame apie darbingą amžių, tokiam, kad jeigu žmogus nori ir gali dirbti, tai gerai būtų išlaikyti iki tokios ribos, o tam turi būti sąlygos. Pagrindinės – tai, pirmoje eilėje, sveikata“, – rašo jis.</p>
<p style="text-align: justify;">Mindaugas Lingė dėsto, jog tam, kad žmonės kuo ilgiau išliktų sveiki ir aktyvūs reikia užtikrinti tam tikras sąlygas, pavyzdžiui galimybę sveikai senti bei ankstyvą diagnostiką, sveiko gyvenimo būdo įpročių lavinimą. Taip pat, svarbu užtikrinti stabilų pensijų augimą – tai yra būtent ta sritis, kurioje smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio – Lietuva socialinės apsaugos reikmėms skiria 12,5% BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia 19%. Anot Mindaugo Lingės, svarbu užtikrinti ir efektyvų perkvalifikavimo ir paslaugų prieinamumo galimybę, ypač atsižvelgiant į sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektorių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/matthew-bennett-78htqvjyms4-unsplash.jpg" alt="Pensinio amžiaus žmonės" /></p>
<h2>Permainos gali sudaryti sudėtingą situaciją darbo rinkoje</h2>
<p style="text-align: justify;">Jei Lietuvoje vis vyresnio amžiaus asmenys bus priversti išlikti aktyviais darbo rinkos dalyviais, tikėtina, kad atsiras daugybė naujų iššūkių. Jau dabar Lietuvoje yra prasidėjusios diskusijos dėl išankstinių pensijų, kurios, anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės maskuoja vyresnių žmonių įsidarbinimo problemą[5].</p>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, jog dabar Lietuvoje išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Išankstinės pensijos dabar vidutiniškai siekia 280 eurų. Jeigu darbinis amžius bus vėlinamas, manoma, kad išankstinių pensijų teikimo tvarka bus keičiama.</p>
<p style="text-align: justify;">Mūsų šalyje darbo stažas pensijai taip pat nuolat kinta. <em>Sodros </em>duomenimis, Lietuvoje kasmet pusmečiu didinamas būtinasis darbo stažas pensijai – tol, kol 2027-aisiais pasieks 35-erius metus. Taip pat kiekvienais metais ilgėja ir pensinis amžius – 2026-ais metais tiek vyrams, tiek moterims jis bus 65-eri metai[6]. <em>Oficialios statistikos portalo</em> duomenimis, 2020-ųjų metų pradžioje, šalyje gyveno 188,1 tūkst. pagyvenusių vyrų ir 367,9 tūkst. pagyvenusių moterų. Iš viso, 2020-ais Lietuvoje gyveno 621,5 tūkst. pensinio amžiaus gyventojų[7]. </p>
