<h2>Nuotolinė žinių gilinimo sistema, išpopuliarėjusi dar prieš pandemiją</h2>
<p>Visą pasaulį sukausčiusi pandeminė krizė sukėlė didžiulę sumaištį ne tik medicinos sistemoje ar pasaulinėje ekonomikoje, tačiau ir daugelyje kitų, kasdienių ir elementariai būtinų veiklos sričių, o viena tokių yra ir švietimas. Juk mokykla ir pamokos moksleiviams ir jų tėveliams yra savaime suprantama būtinybė, teisė bei privilegija. Tai ne tik įgaunamos žinios ir įgūdžiai, tačiau ir užmegztos draugystės, artimo kontakto patenkinimas, galimybė atsidurti bendraamžių tarpe.</p>
<p>Žinoma, Lietuvoje, o ir visame pasaulyje įsigaliojus karantinui, galimybė pasėdėti mokykliniame suole, rašyti kontrolinius klasėje, pertraukų metu plepėti su draugais ar konsultuotis su mokytojais pranyko, visi šie procesai bei komunikacija persikėlė į nuotolinę erdvę.</p>
<p>Taip, iš esmės šiandienos technologijos, interneto prieinamumas bei jaunuolių turimos žinios yra daugiau nei pakankamas bagažas, leidžiantis švietimą tęsti ir nuotoliniu būdu bei vaizdo skambučiais. Tai sąlyginai tinkama alternatyva, ypač esant didelei krizei, na, o nusistovėjus naujai realybei švietimas, tikėkimės grįš į įprastas vėžias, o moksleiviai vėl galės laisvai mokytis, žaisti, bendrauti ne virtualioje erdvėje, bet mokykloje.</p>
<p>Vis tik, verta paminėti, kad nuotolinis mokymasis kelią į populiarumą skynėsi dar gerokai prieš pandemiją ir užsidarymą namuose. Juk gyvenimas visuomet buvo nepastovus: žmonės keliauja, suserga, negali lankyti įprastinės ugdymo įstaigos, o gal tiesiog yra išskirtinai žingeidūs ir ieško daugiau žinių, informacijos ir galimybių tobulėti. Būtent tokių situacijų dėka išpopuliarėjo skaitmeninio ugdymo aplinkos, pakeičiančios tiek mokinių, tiek ir mokytojų kasdienybę.</p>
<p>Tokios programos pasirodė daugiau ar mažiau veiksmingos, įvairiuose konkursuose susižeria ne vieną apdovanojimą, o pavyzdžių toli ieškoti nereikia – lietuviai taip pat yra sukūrę gana sėkmingą skaitmeninio ugdymo aplinką – „EDUKA klasė“, kuri 2020-ais pripažinta vienu iš 50-ies inovatyviausių edukacinių startuolių „HolonIQ Nordic-Baltic EdTech“ apdovanojimuose.</p>
<p>Programa pripažinimo sulaukė ir 2017-ais, kai išsiskyrusi „Naujasis knygnešys 2017“ kategorijoje gavo teisę dalyvauti „World Summit Awards“ konkurse. Tais pačiais metais „EDUKA klasė“ skaitmeninės mokymo(si) aplinkos sprendimas tapo „Metų mokslo / švietimo proveržis“ laimėtoju.</p>
<p>Taigi, kas yra ši programa, kurią taip žavisi švietimo specialistai? Ar tokią pačią nuomonę gali pateikti ir patys jos vartotojai – mokytojai bei moksleiviai, ar vis tik, tai tik dar viena inovacinė įmantrybė, iš esmės skatinanti kompiuterį iškeisti į realią žinių aplinką bei ryšį su mokytoju?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kajetan-sumila-1rwaxodoaso-unsplash.jpg" alt="Technologijų įtrauktis į švietimą" /></p>
<h2>Esė rašymas ir individualūs uždaviniai išmaniajame telefone – idėja pritaikyta Z kartai</h2>
<p>„EDUKA klasė“, dienynas ir visos siūlomos švietimo paslaugos itin išpopuliarėjo karantino metu, tai niekam ne paslaptis. Juk staiga pakitusi situacija tiek mokytojus, tiek tėvelius ir pačius moksleivius vertė greitai prisitaikyti prie kitokios realybės, kartu neužmirštant išsilavinimo, akademinio sąžiningumo ir žinių svarbos.</p>
<p>Kita vertus, „EDUKA klasė“ platforma sukurta gerokai prieš krizinius 2020-uosius, tad jau turėjo lojalių klientų – moksleivių, tėvų, mokytojų bei mokyklų, tinklą. Dar pristatant programą, kūrėjai – leidykla „Šviesa“, teigė, jog EDUKA siūlys viską vienoje vietoje: skaitmeninį edukacinį turinį ir ugdymo priemonių komplektus mokiniams ir mokytojams[1].</p>
<p>Kadangi programa skatina ne tik žingeidumą, tačiau ir kūrybiškumą, ugdymų priemonės kurtos remiantis užsienio ugdymo institucijų praktika, siekiant padėti mokytojams vesti įdomias, įtraukiančias, nuoseklias ir vertingas pamokas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2021-07-05-at-10-57-53-am.png" alt="„EDUKA klasė"" /></p>
<p>„EDUKA klasė“ duomenų bazėje patalpinta daugiau nei 2500 skaitmeninių užduočių: tai tiek testai, galimi naudoti atsiskaitymams, tiek ir įvairios papildomos užduotys, galinčios padėti pasiruošti kontroliniams bei egzaminams, skatinančios į konkrečias temas pažvelgti kitu kampu. Tuo tarpu mokytojai, gali rinktis iš įvairaus sudėtingumo užduočių, kurios atitinka kiekvieno mokinio ar klasės žinių lygį[2].</p>
<p>Programa siūlo prieigą prie kelių šimtų skaitmeninių vadovėlių, atitinkančių lietuvišką švietimo sistemos programą. Vis tik, bene didžiausias programos pliusas lieka ne tik knygos ir užduotys, tačiau galimybė susiburti į grupes bei mokytis kolektyviai. Kiekviena klasė, kuri naudojasi „EDUKA klasė“ programa sukuria grupę, tad mokytis gali ne tik individualiai, tačiau ir kartu, kaip ir tikroje klasėje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2021-07-05-at-10-58-11-am.png" alt="„EDUKA dienynas"" /></p>
<p>Taip patogiau ir patiems mokytojams – mokinių rezultatus jie gali analizuoti ir tikrinti vienoje sistemoje, naudodamiesi automatiniu užduočių taisymu, vėliau pažymius suvesdami į „EDUKA dienyną". Taip sutaupomas laikas, mokiniai greičiau gauna grįžtamąjį ryšį. Peržvelgti savo darbų rezultatus, skaityti vadovėlius ar spręsti uždavinius moksleiviai gali prisijungę ne tik per kompiuterį, tačiau ir per telefoną ar planšetę.</p>
<p>Tokie pokyčiai galbūt ir nežavi kai kurių tėvelių, kurie ir taip skundžiasi per dideliu laiko kiekiu, kurį atžalos praleidžia su išmaniaisiais įrenginiais, tačiau negalime ginčytis, jog galimybė mokytis tiesiog telefonu yra žymiai patrauklesnė patiems jaunuoliams, Z kartos atstovams, kurie siekia laisvės ir inovatyvesnių sprendimų bene visur. Mokymasis telefono ar planšetės pagalba gali tapti tam tikra mada, sveika konkurencija – dalykais, kuriuos sunku įgyvendinti tradicinėje klasės aplinkoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/john-schnobrich-2fpjlaymqta-unsplash.jpg" alt="Pamokos internete" /></p>
<h2>Inovatyvus švietimas tampa ateities tendencija, pakeisiančia tradicinį mokymą</h2>
<p>Tokias mokymo(si) sistemas kaip „EDUKA klasė" švietimo įstaigos pasitelkia jau ne vien kriziniais atvejais, kai įprastas ugdymo procesas yra sutrikdomas. Vis daugiau mokyklų renkasi mišrų švietimą. Toks edukacijos būdas apima įvairias ugdymo formas bei derina įprastas praktikas su skaitmeniniais ištekliais.</p>
<p>Vienas tokio švietimo pliusų gali būti žymiai labiau suasmenintas žinių pateikimas. Jau daugelį metų garsiai kalbama, kad dabartinė švietimo sistema, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nėra efektyvi, suteikianti naudingų žinių, o rezultatai – dažnai neatitinka tikrų moksleivių įgūdžių. Skaitmeniniai įrankiai gali padėti sukurti individualesnį ugdymo planą, atitinkantį asmenybę, kuri galbūt yra labiau kūrybiška, o gal priešingai, logiška ir konkreti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/national-cancer-institute-n_aihp118p8-unsplash.jpg" alt="Tradicinė klasė" /></p>
<p>Kita vertus, mes gyvename laikais, kai technologijos supa bene visas mūsų gyvenimo veiklos sritis, tad jų įtraukimas ir į švietimą, gali būti diskutuotinas. Taip, sunku ginčytis, jog technologijos yra ateitis, tačiau kompiuteris, išmanieji įrenginiai ir vis įmantresnės naujovės mus, o ypač jaunus ir augančius žmones, gali uždaryti į tam tikrus burbulus, kuriuose tapsime atskirti nuo įprastos komunikacijos, gyvo ryšio su žmonėmis, paprasčiausio realaus pokalbio[3].</p>
<p>Būtent todėl, skaitmenizaciją priimti turėtume atsargiai ir kritiškai. Taip, tai gali tapti proveržio ir revoliucijos pradžia švietimo srityje. Kita vertus, neužmirškime tradicinių ugdymo praktikų. Tik taip galime išauginti žingeidžius, kūrybiškus, tačiau elementarių vertybių bei įgūdžių nestokojančius ateities kūrėjus.</p>
