E. Macronas nutraukė diskusiją ir pareikalavo tylos iš auditorijos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sulaukė kritikos po incidento „Africa Forward Summit“ renginyje Kenijoje, kai per diskusiją užlipo ant scenos ir pareikalavo auditorijos tylos. Renginys skirtas pristatyti naują Prancūzijos politiką Afrikos atžvilgiu, kurią Paryžius apibūdina kaip perėjimą nuo dominuojančio buvusios kolonijinės galios vaidmens prie lygiaverčių partnerių santykių.[1]
Incidentas įvyko per menininkų ir jaunųjų verslininkų pristatymą. E. Macronas, akivaizdžiai supykęs dėl triukšmo salėje, paprašė kalbėtojo perduoti mikrofoną ir pareiškė, kad ketina „atkurti tvarką“. Kreipdamasis į auditoriją anglų kalba, jis apkaltino dalyvius kalbėjimu per pranešėjus ir „visišku pagarbos trūkumu“.
Vaizdo įrašai iš šio epizodo greitai išplito socialiniuose tinkluose. Vieni komentatoriai gyrė Prancūzijos prezidentą už bandymą apginti kalbėtojus, tačiau kiti jo elgesį įvertino kaip globėjišką ir kolonijinį toną primenantį veiksmą.
Kritikai E. Macrono elgesį palygino su mokytojo tonu kolonijiniame kontekste
Senegalo sostinėje Dakare studijuojantis istorijos studentas Thierno Mbaye pareiškė, kad E. Macrono veiksmas atrodė kaip žeminantis pamokymas.
„Tik įsivaizduokite, kas nutiktų, jei Afrikos lyderis taip pasielgtų Amerikoje ar Europoje“, – sakė T. Mbaye.
Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidentas „elgėsi kaip mokytojas, barantis vaikus“. Tokia reakcija atspindi platesnį jautrumą Prancūzijos ir Afrikos santykiuose, kuriuose Paryžius vis dar dažnai vertinamas per kolonijinės praeities ir politinės įtakos prizmę.
Kritikos sulaukta ir pačioje Prancūzijoje. Kairiosios partijos „France Unbowed“ parlamentarė Danièle Obono socialiniame tinkle X parašė: „Tai stipriau už jį: vos tik jis įkelia koją į Afrikos žemyną, jis negali nesielgti kaip kolonizatorius.“
Prancūzija Kenijoje paskelbė apie 27 mlrd. dolerių investicijas Afrikoje
„Africa Forward Summit“ vyksta tuo metu, kai Prancūzija bando atnaujinti savo santykius su Afrika. Antradienį E. Macronas paskelbė apie 27 mlrd. dolerių investicijas į įvairius Afrikos sektorius, įskaitant energetiką, dirbtinį intelektą ir žemės ūkį.
Viršūnių susitikime dalyvauja 30 valstybių vadovų, o renginio pabaigoje tikimasi bendros deklaracijos. Paryžius siekia šį forumą pateikti kaip naujo tipo partnerystės modelį, kuriame Afrikos šalys nebūtų traktuojamos kaip buvusios kolonijinės įtakos zona.
Vis dėlto E. Macrono pasisakymas ir jo elgesys scenoje vėl iškėlė klausimą, ar Prancūzijos siūlomas santykių „perkrovimas“ iš tiesų reiškia lygiavertę partnerystę, ar tik naują politinės retorikos formą.
Vakarų Afrikoje Prancūzija praranda karinę ir diplomatinę įtaką
Viršūnių susitikimas vyksta Prancūzijai išgyvenant santykių krizę su dalimi buvusių kolonijų, ypač Vakarų Afrikoje. Ilgą laiką Paryžius regione palaikė ekonominę, politinę ir karinę įtaką, dažnai vadinamą „Françafrique“.
Po daugelio metų kritikos iš Afrikos šalių lyderių, opozicijos partijų ir visuomeninių judėjimų Prancūzija buvo priversta smarkiai sumažinti karinį buvimą regione. Liepą ji užbaigė karių išvedimą iš Senegalo.
Geopolitinės rizikos konsultacijų bendrovės „Control Risks“ vyresnioji analitikė Beverly Ochieng teigia, kad E. Macronas dabar bando nukreipti Prancūzijos dėmesį į Rytų Afriką, kur Paryžius dar mato daugiau politinio palankumo. Pasak jos, šis posūkis kelia klausimą, ar naujoji Prancūzijos politika Afrikoje yra tikras partnerystės modelis, ar patogi diplomatinė formuluotė.
E. Macrono pareiškimas apie „tikruosius panafrikanistus“ sukėlė atskirą pasipiktinimo bangą
Dar prieš incidentą salėje E. Macronas sulaukė kritikos dėl sekmadienį pasakyto pareiškimo per spaudos konferenciją su Kenijos prezidentu Williamu Ruto. Prancūzijos vadovas tuomet pasakė: „Mes esame tikrieji panafrikanistai.“
Panafrikanizmas yra politinė ir intelektinė kryptis, siekianti Afrikos tautų vienybės ir kolonializmo panaikinimo. Dėl Prancūzijos kolonijinės istorijos Afrikoje E. Macrono žodžiai socialiniuose tinkluose greitai sulaukė aštrios reakcijos.
Togo žmogaus teisių aktyvistė Farida Nabourema atvirame laiške rašė: „Panafrikanizmas nėra prekės ženklas, pone Macronai, ir nėra diplomatinė poza.“ Ji pridūrė: „Tai politinė filosofija, pasakiusi „ne“ viskam, kam Prancūzija tris šimtmečius sakė „taip“: vergijai, kolonializmui ir neokolonializmui.“
Ekspertai E. Macrono žodžius sieja ir su Rusijos įtakos augimu Afrikoje
Afrikajom centro įkūrėjas Alioune Tine teigia, kad E. Macrono bandymas save vadinti „tikruoju“ panafrikanistu gali būti nukreiptas ir prieš prorusiškus balsus Afrikos politinėje erdvėje. Kai kuriose Vakarų Afrikos valstybėse Rusija jau pakeitė Prancūziją kaip pagrindinė saugumo partnerė.
„Kai E. Macronas save vadina „tikruoju“ panafrikanistu, tai taip pat yra subtilus atsakas prorusiškiems panafrikanistiniams balsams internete, kuriuos Prancūzijos pareigūnai linkę vertinti kaip neautentiškus arba politiškai manipuliuojamus“, – sakė A. Tine.
Pasak jo, Vakarų valstybių santykiai su Afrikos šalimis dažnai išlieka paternalistiniai, ir Prancūzija nėra išimtis. Tačiau A. Tine taip pat pažymi, kad E. Macronas bandė keisti Prancūzijos politiką, pasirinkdamas neformalesnį diplomatinį stilių ir siekdamas atkurti pasitikėjimą.
Apklausos rodo palankų Prancūzijos vertinimą, bet politinis nepasitikėjimas išlieka
Prieš viršūnių susitikimą Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta „Ipsos“ apklausa devyniose Afrikos šalyse parodė, kad 74 proc. respondentų turi teigiamą Prancūzijos įvaizdį. Didžiausias palankumas fiksuotas angliškai kalbančiose šalyse ir tarp jaunesnių nei 35 metų respondentų.
Vis dėlto E. Macrono incidentas Kenijoje rodo, kad teigiamas bendras įvaizdis nebūtinai panaikina istorinį nepasitikėjimą Prancūzijos politiniais gestais. Kolonijinė praeitis, karių buvimas regione ir Paryžiaus bandymai iš naujo apibrėžti savo vaidmenį Afrikoje išlieka jautrūs klausimai.
Antradienį E. Macronas pareiškė, kad Paryžius gerbs kiekvienos Afrikos valstybės nepriklausomybę. Jo teigimu, „suverenitetas ir autonomija yra bendri, o jūsų sėkmė yra mūsų sėkmė“.
