Macrono ir Starmerio siekis įtvirtinti „tikras, o ne popierines“ saugumo garantijas tampa taikos susitarimo sąlyga
Prancūzijos prezidentas E. Macron ir britų premjeras K. Starmer antradienį iš esmės suformulavo bendrą Europos poziciją: jei Ukraina pasieks taikos susitarimą, Vakarai turi pasirengti realiai, fizinei saugumo garantijų architektūrai. E. Macron paskelbė apie naują bendrą Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamą darbo grupę, prie kurios prisijungs JAV ir Turkija, siekiančią „labai tiksliai užbaigti kiekvienos šalies įsipareigojimų paketą“.
„Artimiausiomis dienomis mes galėsime labai tiksliai užbaigti kiekvienos šalies indėlį ir pateikti galutines saugumo garantijas“, – sakė E. Macronas. K. Starmeris savo ruožtu pabrėžė, kad „daugiatautės pajėgos atliks gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant Ukrainos saugumą“, o Jungtinės Karalystės kariniai padaliniai jau esą „gerokai pažengę“.
Abu lyderiai aiškiai nubrėžė tikslą parodyti Maskvai, kad bet koks susitarimas nebus vien diplomatinis gestas – reikės „tvirtų politinių garantijų“, kurios įtikintų Rusiją, jog pažeidimo kaina būtų reali. Šis žingsnis dera su platesniu europiniu nerimu dėl JAV pozicijos stabilumo: dalis analitikų, įskaitant RUSI tyrėją E. Arnold, perspėja, kad neapibrėžtos Amerikos garantijos paliktų Europą „labai pavojingoje situacijoje“, jei ji pati privalėtų garantuoti saugumą be aiškaus Vašingtono užnugario[1].
Siūloma sąjunga numato Vakarų karių buvimą Ukrainoje ar jos kaimynystėje po karo
E. Macronas pabrėžė, kad kalbama ne apie kovinius vienetus priešakinėse linijose, o apie dislokaciją „tolimojoje pozicijoje“, tokioje kaip Kyjivas ar Odesa. „Mes niekada neplanavome būti fronto linijoje“, – aiškino prezidentas ir pridūrė, kad prancūzų, britų ir turkų kariai „bus ten, kai bus pasirašyta taika, ne karo kontekste, vykdydami mokymo ir saugumo operacijas“.
Oro saugumo dalis, anot jo, būtų vykdoma ne Ukrainoje, o kaimyninėse šalyse. K. Starmer taip pat patvirtino, kad Londonas „vis dar pasirengęs dislokuoti karius ant žemės, kad būtų užtikrinta taika“. Vis dėlto tokie planai nesulaukia vieningo palaikymo.
Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Wadephul priminė jau dislokuotą Vokietijos brigadą Lietuvoje ir tikino, kad „mes esame įsitraukę daugiau nei beveik bet kuri kita NATO šalis“, o tai esą pakankama. Analitikai, tarp jų buvęs Jungtinės Karalystės karinis atašė Rusijoje J. Foreman, patys abejoja europinių pajėgų atgrasomąja verte[2].
Jis teigė, kad koalicija pirmiausia yra „politinė grupė, galinti sujungti NATO, ES ir likusį pasaulį“, bet „niekada negalės suteikti tikrai patikimų saugumo garantijų – tai gali padaryti tik JAV su keliais pagrindiniais sąjungininkais, nes niekas nenori kariauti su rusais, jei taika žlugtų“. Šie argumentai tampa svarbūs auditorijai, skeptiškai vertinančiai Europos karinį pajėgumą ir nerimaujančiai dėl neapgalvotų įsipareigojimų.
V. Zelenskis ir Europos sąjungininkės bando sutarti dėl ribų, kurios Ukrainai nevirs „kapituliacija“
E. Macronas atvirai įvardijo savo rezervuotą poziciją dėl naujojo D. Trumpo administracijos pateikto 28 punktų taikos plano. „Tai iniciatyva, kuri eina teisinga kryptimi – taikos link. Tačiau yra aspektų, kurie verti diskusijos, derybų, patobulinimo“, – sakė Prancūzijos lyderis ir pabrėžė:
„Mes norime taikos, bet nenorime taikos, kuri iš esmės yra kapituliacija.“
Pateiktas JAV dokumentas, pasak europiečių, pernelyg palankus Maskvai, tarp kitko numato Ukrainos kariuomenės dydžio ribojimą ir Vašingtono kontrolę dėl įšaldytų Rusijos aktyvų, taip pat aiškų draudimą NATO dislokacijai Ukrainoje – tai tiesiogiai kertasi su siūloma „pagalbos pajėgų“ sąjunga.
Kyjivas skelbė pasiekęs „bendrą supratimą dėl pagrindinių susitarimo sąlygų“ su JAV, tačiau „labai jautrūs punktai“ paliekami būsimam V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimui. D. Trumpas atšaukė ir pradžioje duotą griežtą laiką iki kada Zelenskis turėtų sutikti su planu, palikdamas viską jų realaus pokalbio dienai.
„Aš pasirengęs susitikti su prezidentu Trumpu – turime jautrių punktų ir manome, kad Europos lyderių dalyvavimas būtų naudingas“, – sakė V. Zelenskis. Kartu jis perspėjo, kad „kai kas nors nusprendžiama už nugaros, visada yra didelė rizika, kad tai paprasčiausiai neveiks“.
Europa tuo metu siekia išlaikyti spaudimą Maskvai per sankcijas ir įšaldytų aktyvų panaudojimą Ukrainos atstatymui, kaip kartoja EK vadovė U. von der Leyen. Maskva, priešingai, signalizuoja, kad jai priimtinas tik pirminis, Ukrainai žalingesnis plano variantas. Ši konfigūracija atskleidžia vis dar neatsakytą klausimą: ar Vakarai ryšis sukurti tokį saugumo modelį, kuris Ukrainai suteiktų realų atgrasymą, o ne simbolinę paramą ar nusileis Rusijai, kad tik pasiektų karo pabaigą.
