E. Macronas atvyko į Grenlandiją: signalas dėl Europos vienybės ir teritorinio orumo
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį surengė simbolinį vizitą į Grenlandiją, Danijos autonominę teritoriją Arktyje. Tai pirmas tokio lygio užsienio valstybės vadovo apsilankymas šioje saloje po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas viešai išreiškė ketinimus dėl Grenlandijos kontrolės, įskaitant galimybę panaudoti jėgą, jei to prireiktų[1].
„Grenlandija nėra parduodama ir negali būti paimta,“ sakė E. Macronas spaudos konferencijoje sostinėje Nuke. „Visi Prancūzijoje ir visoje Europos Sąjungoje sutaria dėl vieno dalyko: Grenlandijos teritorinis vientisumas turi būti gerbiamas.“
E. Macrono biuras nurodė, kad vizitas buvo surengtas Danijos ir Grenlandijos vyriausybių kvietimu. Prancūzijos prezidentą lydėjo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir Grenlandijos vadovas Jensas-Frederikas Nielsenas. Trijų šalių lyderiai aptarė saugumo iššūkius Arktyje, ekonominio vystymosi galimybes ir klimato kaitos poveikį.
Aplankęs sparčiai tirpstantį ledyną, E. Macronas pabrėžė: „Ši teritorija tapo strateginiu taikiniu, tai yra signalas visai Europai, kad turime veikti vieningai. Jūs nesate vieni.“ Vizitas vyko prieš Prancūzijos vadovo išvykimą į G7 viršūnių susitikimą Kanadoje.
Grenlandijos geopolitinė svarba: tarp ledyno, raketų ir retųjų metalų
Grenlandija pastaraisiais metais atsidūrė pasaulio dėmesio centre dėl savo strateginės padėties: čia įsikūrusi JAV karinė bazė Pituffike, esanti ties raketų trajektorijos tarp Rusijos ir JAV linija. Be to, besitraukiantis ledynas atveria prieigą prie naujų laivybos kelių ir turtingų retųjų žemės išteklių.
JAV prezidentas D. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad Grenlandija būtų „logiškas“ JAV strateginis įsigijimas. Jis teigė, kad šios teritorijos kontrolė yra svarbi Amerikos saugumui šiaurėje ir atsisakė atmesti jėgos panaudojimo galimybę, jei prireiktų „apsaugoti JAV interesus“. Pentagonas pripažino, kad yra parengęs įvairius galimus veikimo scenarijus.
Šiuo metu Grenlandijoje gyvena apie 57 000 žmonių. Dauguma jų remia nepriklausomybę nuo Danijos, tačiau nenori būti prijungti prie JAV. Danijos vyriausybė tvirtina: „Grenlandija nėra parduodama“, o sprendimą dėl savo ateities gali priimti tik patys grenlandiečiai.
Grenlandijos premjeras Jensas-Frederikas Nielsenas sekmadienį pareiškė: „Gyvename pagal demokratinius principus, kurie buvo kuriami dešimtmečius: pagarba tarptautinei teisei, sienų neliečiamumui ir jūros teisei. Džiaugiamės, kad šiandien galite būti čia ir palaikyti šias vertybes.“
Europos signalas ir švelnus atsakas JAV planams
E. Macrono vizitas laikomas tiek geopolitiniu, tiek simboliniu ženklu: ne tik dėl Grenlandijos saugumo, bet ir dėl platesnės Europos pozicijos šiuo metu, kai JAV užima aktyvesnį vaidmenį Arkties regione[2].
Nors Prancūzijos vadovas atsisakė komentuoti, ar būtų pasirengęs ginti Grenlandiją kariniu būdu, jis pareiškė: „Aš viešai nesvarstysiu hipotetinių scenarijų, nes tikiu, kad JAV, kaip sąjungininkė ir partnerė, neketina elgtis agresyviai prieš kitą sąjungininką.“
E. Macronas taip pat pasiūlė plėtoti bendras karines pratybas su Šiaurės šalių, Baltijos valstybių ir Kanados dalyvavimu, net ir su pačiomis JAV, siekiant stiprinti saugumą visame Arkties regione.
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas neseniai atsisakė atsakyti į Kongreso klausimus apie galimus veiksmus Grenlandijoje, bet pripažino, kad šis regionas aptariamas kaip strateginis prioritetas. Tuo metu žvalgybos tarnybos analizuoja Grenlandijos nepriklausomybės judėjimą ir vietinių požiūrį į JAV planuojamus gamtos išteklių projektus.
E. Macronas savo kalboje pabrėžė, kad teritorijos suverenitetas yra kertinis tarptautinės teisės principas. „Tai, kad mes čia, jau yra žinutė“, sakė jis, žvelgdamas į Grenlandijos, Danijos ir Europos Sąjungos vėliavas.
