Dyzelino kainų augimas Europoje labai nevienodas – kai kur pokyčiai minimalūs, kitur šuolis didžiulis
Kovo pradžioje pasaulio energijos rinkas supurtė nauja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui bei grasinimų sutrikdyti laivybą Hormūzo sąsiauryje naftos rinkos reagavo staigiu kainų šuoliu.
Šis regionas yra vienas svarbiausių pasaulio energijos transporto maršrutų, todėl bet kokia įtampa čia greitai atsispindi degalų kainose visame pasaulyje. Būtent ši geopolitinė krizė tapo vienu pagrindinių veiksnių, lėmusių staigų dyzelino kainų augimą Europoje kovo pradžioje.
Europos Komisijos skelbiamame leidinyje „Weekly Oil Bulletin“, kuriame kas savaitę pateikiami degalų kainų duomenys visose ES šalyse, matyti, kad laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 9 d. iki kovo 9 d. dyzelino kainos Europoje kilo labai skirtingu tempu. Kai kuriose valstybėse pokytis siekė vos kelis centus, o kitur kainos šoktelėjo keliasdešimt centų.[1]
Didžiausias mėnesio augimas užfiksuotas Vokietijoje, kur dyzelino kaina padidėjo 0,449 euro už litrą. Nedaug atsiliko ir Nyderlandai – ten dyzelinas pabrango 0,439 euro. Tarp šalių, kuriose kainos kilo ypač sparčiai, taip pat patenka Danija, Austrija ir Liuksemburgas.
Visai kitoks vaizdas matomas kai kuriose kitose Europos valstybėse. Airijoje kainų pokytis siekė tik 0,014 euro už litrą, Slovakijoje – 0,017 euro, o Slovėnijoje – 0,024 euro. Tai reiškia, kad skirtumas tarp lėčiausiai ir greičiausiai brangusių rinkų Europoje siekia daugiau nei 40 centų.
Tokie dideli skirtumai rodo, kad degalų kainų dinamika Europoje priklauso ne tik nuo pasaulinės naftos rinkos, bet ir nuo nacionalinių mokesčių, rinkos struktūros bei kitų vietinių veiksnių.
Lietuvoje dyzelinas brango daugiau nei vidutiniškai Europoje
Lietuvoje dyzelino kaina per tą patį laikotarpį padidėjo 0,289 euro už litrą. Tai yra daugiau nei bendras Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekė 0,276 euro.
Tai reiškia, kad Lietuva deja patenka į aukštesnę kainų augimo dalį tarp ES valstybių. Kitaip tariant, degalai čia brango greičiau nei daugelyje kitų šalių.
Palyginimui, tokiose valstybėse kaip Italija ar Suomija kainų augimas buvo gerokai mažesnis – atitinkamai apie 0,178 ir 0,208 euro už litrą. Belgijoje dyzelinas brango 0,215 euro, Portugalijoje – 0,231 euro, o Ispanijoje – 0,233 euro.
Tuo metu Lietuvą lenkia tik kelios šalys. Lenkijoje kainos kilo dar sparčiau ir per mėnesį padidėjo 0,327 euro už litrą. Dar didesni pokyčiai matomi kai kuriose Vakarų Europos valstybėse.
Tačiau pats faktas, kad Lietuva viršija ES vidurkį, rodo, jog šalies degalų rinka jautriai reaguoja į bendrus energetikos svyravimus.
Baltijos šalys išsiskiria panašia kainų dinamika
Panaši situacija matoma ir kitose Baltijos valstybėse. Latvijoje dyzelino kaina per mėnesį padidėjo 0,272 euro, o Estijoje – 0,274 euro.
Tai reiškia, kad visame Baltijos regione kainų augimas yra gana panašus ir sukasi aplink Europos vidurkį arba jį viršija.
Kai kuriose Pietų ar Pietryčių Europos šalyse situacija visai kitokia. Pavyzdžiui, Kroatijoje kainos padidėjo tik 0,050 euro, Kipre – 0,070 euro, o Vengrijoje – 0,071 euro.
Tokie skirtumai dažnai siejami su skirtinga degalų apmokestinimo politika arba nacionalinėmis priemonėmis, kurios leidžia tam tikrą laiką sušvelninti kainų augimą.
Europa ieško bendrų būdų, kaip suvaldyti energijos kainų spaudimą
Didėjantis energijos kainų spaudimas jau kelia nerimą ir Europos politikams. Europos Komisija svarsto priemones, kurios galėtų bent iš dalies sumažinti energijos kainas pramonei ir stabilizuoti rinką.[2]
Diskutuojama apie galimybę peržiūrėti nacionalinius elektros mokesčius, tinklo rinkliavas ir anglies dioksido emisijų kaštus. Šios priemonės laikomos greičiausiu būdu sumažinti energijos sąnaudas įmonėms.
Spaudimas imtis sprendimų didėja ir dėl geopolitinių priežasčių. Įtampa Artimuosiuose Rytuose, ypač Hormūzo sąsiaurio regione, sukėlė naują naftos rinkų svyravimą ir dar labiau sustiprino kainų augimo riziką.
Europos Komisija taip pat primena, kad ilgalaikė problema yra didelė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro. Šiuo metu apie du trečdaliai visos Europos energijos vis dar gaunami iš iškastinių išteklių, kurių didžioji dalis atkeliauja iš už Europos ribų.
Dėl šios priežasties bet kokie geopolitiniai sukrėtimai pasaulyje labai greitai atsispindi ir degalų kainose Europos degalinėse.
