Gabrielius Landsbergis nežada nutraukti bendradarbiavimo su prasikaltusiu Liberalų sąjūdžiu
Per Lietuvą nuskambėjo didžiulis skandalas, jog korupcijos byloje Liberalų sąjūdis išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį. Po septynerius metus trukusio teisminio proceso, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis oficialiai apkaltintas stambaus kyšio ėmimu ir keliaus už grotų, o partijai teks sumokėti 377 tūkst. baudą. Tačiau nepaisant gauto teistumo, politinei partijai, regis, kasdienybė vis tiek nesikeis, nes valdantieji konservatoriai nesiruošia nutraukti ryšių. Apie sprendimą ir toliau bendradarbiauti su oficialią juodą dėmę turinčia partija viešai pranešė pats Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Politikas priminė, jog abi partijos bendradarbiavo jau bylai prasidėjus, kai dar dirbo opozicijoje. O dabar, nepaisant to, kad Apeliacinis teismas nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (ankstesnis pavadinimas – „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, G. Landsbergis ir toliau tvirtina, kad bendradarbiavimas su partija tikrai nenutrūks[1]:
„Viktorija Čmilytė-Nielsen, perėmusi vadovauti partijai, atvertė naują puslapį ir pasikliovėme jos lyderyste. TS-LKD tuo kliovėsi sudarydama koaliciją.“
G. Landsbergis taip pat pridūrė, kad Apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti panaikintas kreipiantis į aukštesnę instanciją, tačiau vis tiek gyrė esą efektyvią Lietuvos teisingumo sistemą[2]:
„Manau, vis dėlto, tą bendradarbiavimą tęsime ir toliau. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad yra aukštesnė instancija ir tą teisingumo kelią, įstatymais numatytą, jie ketina tęsti. Vis dėlto akcentuočiau, kad kaltieji yra atrasti, atsakomybė yra prisiimta, dėtos ir dedamos pastangos, kad tai nesikartotų. Visiems kitiems, veikiantiems politikoje, tai yra priminimas, kad Lietuvos teisingumo sistema veikianti, ji geba būti efektyvi. Užtrunka, bet teisingumą vykdo.“
Visgi, stebint dabartinį norą ir toliau dirbti su Liberalų sąjūdžiu, kyla dvejopų minčių. Juk vos prieš kelerius metus G. Landsbergis kalbėjo visiškai priešingai, kai tai lietė ne jo paties partijos ryšius. Panašu, jog politikas keičia savo nuomonę bei įsitikinimus, kai tai naudinga jam pačiam.
G. Landsbergis reikalavo įvertinti A. Butkevičiaus koaliciją su teisiama „Tvarka ir teisingumas“ partija
Nors dabar G. Landsbergis nemato jokios problemos tęsiant darbus su už kyšininkavimą nuteista Liberalų sąjūdžio partija[3], jis elgėsi visiškai kitaip, kai į panašią padėtį pakliuvo kiti politikai, o ne jo atstovaujama TS-LKD partija. Dar 2016 metų sausio mėnesį, prieš beveik 8 metus, politikas aršiai kritikavo tuometinius valdančiuosius.
Tais laikas dar tik opozicinės partijos lyderiu buvęs G. Landsbergis tikino, jog socialdemokratai privalo atsiriboti nuo valdančiosios koalicijos partnerių. Politikas taip kalbėjo nepaisant to, jog oficialaus teistumo nebuvo, tuo metu partijos tik turėjo problemų su teisėsauga. Darbo partijos atžvilgiu pradėta byla dėl neskaidrios buhalterijos buvo nutraukta pirmosios instancijos teisme, o partijai „Tvarka ir teisingumas“ buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimu.
G. Landsbergis netgi kritikavo tuometinę Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, teigdamas, jog metinėje jos spaudos konferencijoje pasigedo valdančiosios koalicijos partijų vertinimo. Jis aiškino[4]:
„Ko galbūt pasigedome – tai įvertinimo kartais galbūt net kriminaline galimos pavadinti koalicijos, kurioje iš trijų partijų dvi yra teisiamos arba gali būtų teisiamos baudžiamosiose bylose. Tai išties yra iš dalies – pusiau juokais galima pasakyti – kriminalinė koalicija, kurios įvertinimo mes pasigedome.“
Taigi, G. Landsbergis tarsi vadovaujasi dvigubais standartais: smerkia kitus dėl bendradarbiavo su įtarimus gavusiomis, bet nenuteistomis partijomis, o pats sėkmingai ir toliau bendradarbiauja su oficialią bausmę gavusia partija. Prieš beveik aštuonerius metus jis pabrėžė, jog partijos turi nemalonumų dėl rimtų kaltinimų, tačiau dabar užmerkia akis dėl Liberalų sąjūdžio vaidmens stambioje korupcijos byloje. 2016 metų sausį politikas aiškino:
„Aš įsivaizduoju, kad būtų galima pakviesti Vyriausybę ar koalicijos formuotojus socialdemokratus politiškai įvertinti, ką reiškia būti koalicijoje su dviem partijom, kurios yra teismuose ne dėl smulkių pažeidimų – dėl prekybos įtaka ir kitų panašių klausimų (…). Vienas kraštutinumas galbūt yra iš tikrųjų būti principingiems ir pasakyti, kad artėjant rinkimams vis dėlto nenorėtume, kad būtume siejami su partijomis, kurios, deja, nesilaiko vakarietiškų standartų.“
G. Landsbergis jau ne sykį kardinaliai keitė nuomonę ar iškraipė tiesą
Verta prisiminti, jog konservatorių lyderis jau ne kartą griežtai pasisakė įvairiomis temomis, o vėliau greitai išsižadėjo savo žodžių arba jo elgesį paneigė vėliau nutikę įvykiai. Panašu, jog G. Landsbergiui būdinga griebtis griežtų kalbų ar veiksmų, nepamatavus galimų pasekmių ar fakto, jog ateityje gali tekti „išversti kailį“.
Pavyzdžiui, politikai nusprendė palaikyti Taivaną ir leisti Vilniuje įkurti atstovybę, taip sugadinant santykius su Kinija ir padarant didžiulius nuostolius tiek pavieniams verslams, tiek pačiai Lietuvai. Tačiau G. Landsbergis po tokio žingsnio drąsiai aiškino[5]:
„Dirbame su partneriais, kad galėtume paaiškinti, kad Lietuvos pozicija yra tvirta, Lietuva nepadarė nieko to, kas būtų koks nors pažeidimas, tai yra suvereni mūsų teisė. Veiksmai, kurie yra taikomi Lietuvai, jie yra pažeidimas. Taigi šiandien Lietuva yra ta, kuri yra nuskriausta už savo teisingą vertybinę poziciją.“
Tačiau dabar jau elgiamasi priešingai. G. Landsbergis kalba apie vykstančias derybas siekiant normalizuoti santykius su Kinija. Jis taip pat oficialiai nesusitiko su Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu, nors šis neseniai buvo atvykęs į Lietuvą[6]. Tad matyt vertybinė pozicija kažkur išgaravo, kai G. Landsbergis pradėjo pastebėti, kiek nuostolių Lietuva patyrė dėl tokių politinių žaidimų.
Daugelis taip pat veikiausiai prisimena momentą, kai Lietuvoje buvo įvesti griežti ribojimai tranzitui į Karaliaučių (Kaliningradą). Toks sprendimas smarkiai sumažino ne tik Karaliaučiaus srities galimybes gauti reikiamas prekes, bet ir smarkiai sumažino geležinkelių apkrovą bei pajamas. Dėl staiga įvestų ribojimų jau pirmaisiais mėnesiais tai palietė net 40-50 proc. produktų. O tuo metu kalbintas užsienio reikalų ministras G. Landsbergis dievagojosi, jog ribojimai buvo įvesti vadovaujantis Europos Komisijos išaiškinimais bei reglamentu. Jis tikino, kad Lietuva tikrai nesugalvotų savavališkai įvedinėti didelės reikšmės ribojimų[7]:
„Tiesiog dabar turėjome galimybę pristatyti EK mums pateiktus išaiškinimus bei patį reglamentą. Jis nepalieka jokios erdvės jokiai interpretacijai: yra juodu ant balto parašyta. Kaip ES aukštasis reikalų patikėtinis ponas Borellis pasakė, Lietuva tiesiog elgėsi pagal taisykles. Jeigu mes esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė, tai valstybės įmonė neturėjo kitos galimybės, kaip tai padaryti.“
Jis taip pat tvirtino:
„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“
Tačiau realybė iš tiesų buvo visai kitokia, nes taikyti tranzito ribojimai nebuvo ES paskelbtų ribojimo priemonių vykdymo dalis. Tam, kad būtų užginčytos spekuliacijos, Europos Komisija net paskelbė naujas gaires, reikalaujančias atnaujinti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą geležinkeliais tarp Rusijos ir jos administruojamos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities[8]. Tad panašu, jog skuboti sprendimai, nenoras tartis su kitais ir dvigubų standartų taikymas yra gan žinomos G. Landsbergio praktikos.
